Jono Basanavičiaus nuopelnai kurortinei medicinai

Nors daktaras Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijos kurortuose, jis pagrįstai gali būti laikomas ir pirmuoju Lietuvos kurortologu.
Dr. Vytautas Meška

Baigiantis jubiliejiniams Birštono kurorto metams, pasitinkame lietuvių tautos patriarcho, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjo, daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) gimimo 165-ąsias metines. Šį didį žmogų dažniausiai prisimename ir minime kaip tautos savimonės žadintoją bei Lietuvos valstybės kūrėją, mūsų praeities ir tautosakos puoselėtoją. Gydančiomis versmėmis garsėjančiame kurorte išliko skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus Jonui Basanavičiui 1939-aisiais Birštone pastatytas paminklas. Verta nepamiršti jo nuopelnų kurortologijai. Apie tai savo knygoje „Kurortologo atsiminimai“ yra užsiminęs ir mūsų daktaras Vytautas Jurgis Meška.
1880–1905-aisiais, su dvejų metų pertrauka, Jonas Basanavičius gyveno Bulgarijoje. Iš pradžių jis dirbo Lomo miesto gydytoju ir ligoninės vedėju. 1892 m. daktaras persikėlė į Varną, kur ėjo miesto ligoninės vidaus ligų skyriaus vyriausiojo gydytojo pareigas, o 1894 m. pabaigoje buvo paskirtas gimnazijos ir kunigaikščio Ferdinando rūmų Euksinograde gydytoju. 1891 m. Jonas Basanavičius gavo Bulgarijos pilietybę.
Gyvendamas Varnoje, J. Basanavičius aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame šalies gyvenime: įstojo į Bulgarijos demokratų partiją, net prisidėjo prie jos kūrimo, 1898–1903 m. jis buvo išrinktas į Varnos miesto tarybą. Bulgarijos medicinos istorijos tyrinėtojai aukštai vertina lietuvio daktaro pasiūlytas priemones šalyje tuomet siautusiai maliarijai įveikti. Ne mažiau svarbus ir kitas klausimas, kurį J. Basanavičius kėlė Varnos miesto taryboje – išsamiai išnagrinėjęs, kaip būtų galima plėsti miestą, jis atkreipė dėmesį į palankias klimato sąlygas, šiltus rudens mėnesius, jūros maudykles, purvo vonių galimybes ir pasiūlė konkretų projektą, kaip iš apleisto provincijos miesto Varną paversti patraukliu kurortu su sanatorijomis, gydyklomis ir gražiai sutvarkyta Juodosios jūros krantine. Kaip pavyzdį nurodė nedidelius Europos miestelius, kurie net ir neturėdami gausių finansinių išteklių, tapo garsiais kurortais. Basanavičius vylėsi ir tikėjo, kad iš atvykstančiųjų į Varną ilsėtis ar gydytis gaunamų pajamų bus galima toliau plėsti ir gražinti kurortą. Pritarusi šiam projektui, Varnos miesto taryba į komisiją jam įgyvendinti išrinko ir sumanymo autorių Joną Basanavičių. Apie tai savo knygoje „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922 m.“ rašė pats Basanavičius.
Nors ne visi Jono Basanavičiaus pasiūlymai (kol jis gyveno Bulgarijoje) buvo įgyvendinti iki 1905-ųjų, bet Varnos kurortas nepamiršo daktaro nuopelnų – ir šiandieną lankytojus priima Basanavičiaus iniciatyva įkurtas muziejus, garsaus lietuvio vardu pavadinta viena miesto gatvė, 2007 m. bulgarų kalba išleista Petko Ivanovo Mangačevo monografija „Dr. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla Bulgarijoje (1880–1905 m.)“.
Keliaudamas po Europą, J. Basanavičius lankėsi Čekijos, Italijos, Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos kurortuose, pats išbandė ne vieno iš jų gydymą, todėl 1905 m. grįžęs į tėvynę, naudingų patarimų galėjo duoti Lietuvos kurortams. Ne kartą jis svečiavosi ir Birštone.
Jono Basanavičiaus „Rinktinuose raštuose“ (1970 m.) publikuojamas daktaro laiškas Juozui Tumui-Vaižgantui, parašytas 1922 m. liepos 13 d. Birštono kurorto „Birutės“ viešbutyje.
Adolfas Nezabitauskas savo knygoje „Jonas Basanavičius“ mini, kad 1911-ųjų vasarą, važiuodamas iš Kauno į gimtuosius Ožkabalius, daktaras Basanavičius „nuvyko į Birštoną, apžiūrėjo parką, Vytauto kalną, aplankė čia tada praktikuojantį dr. Damaševičių, kleboną Karvelį, kun. J. Burbą, Prienuose užsukęs pas dr. J. Brundzą (Juozas Brundza – Birštono kurorto direktorius, Lietuvių mokslo draugijos narys), jis išvyko į Vilkaviškį“.
Tikėtina, kad lankydamas pažįstamus daktarus, J. Basanavičius domėjosi ir Birštono kurorto reikalais, galbūt pasidalijo ir savo patirtimi, žiniomis, sukauptomis, gyvenant bei dirbant Varnoje.
Pagarbą jaučiame ne vien Jonui Basanavičiui, bet ir Birštono daktarui, kurortologui Vytautui Meškai (1930–2015). 2017-aisiais sukaks 50 metų, kai Birštone buvo įkurta ir daugiau kaip du dešimtmečius sėkmingai dirbo jo vadovaujama Kurortologijos laboratorija. Dėl dr. Vytauto Jurgio Meškos pastangų ir jo mokslinių atradimų augantis ir besikeičiantis Birštonas tapo plačiai žinomas ir dabar garsėja gydančiais gamtos ištekliais bei sėkmingu jų naudojimu sveikatos stiprinimui. Džiaugdamiesi kurortinės medicinos pasiekimais ir sveikimui palankia aplinka po sunkių ligų ir negalių žmonės čia stojasi ant kojų – Birštone atsigauna ir dvasia, ir kūnas.
Tegul kurortologijai nusipelniusių žmonių išmintis, jų mokslo atradimai, sukaupta patirtis ir ateities kartoms skleidžia žinias apie žemės, vandens ir saulės gydančiąją galią!
Lapkričio mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje eksponuojama Jono Basanavičiaus gimimo 165-osioms metinėms skirta literatūros paroda „Auginti Lietuvą“.

Birštono viešosios bibliotekos informacija

Adresas

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas

Kontaktai

Tel./Faks.: (8 319) 65 555
El. p.: sekretore@birstonas.lt

Kita informacija

Kodas: 188750166
Juridinių asmenų registras

Socialiniai tinklai