| Sprendimas dėl mirusiųjų palaikų tvarkymo ir laidotuvių organizavimo ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės paskelbimo laikotarpiu
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“
| GRIEŽTINAMA GYVENTOJŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SAVIIZOLIACIJOS TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
Besitęsiant nepalankiai epidemiologinei naujojo koronaviruso infekcijos (COVID-19) situacijai šalyje ir paskelbus karantiną Lietuvos teritorijoje, stiprinama grįžusiųjų iš užsienio šalių piliečių kontrolė bei griežtinama atsakomybė, nesilaikantiems izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių.
Primename, kad paskelbus karantiną Lietuvos teritorijoje, asmenims, siekiant išvengti COVID-19 atvejų atsiradimo ir jų išplitimo, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 d. izoliacija (saviizoliacija), išskyrus vairuotojus, ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius krovinių vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius krovinių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis ir neturi COVID-19 simptomų, bei diplomatus ir specialiuosius kurjerius, dirbančius tranzitiniuose traukiniuose, neturinčius COVID-19 simptomų.
Nesilaikant saviizoliacijos reikalavimų (paliekant izoliavimosi vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo; priimant svečius (lankytojus) namuose; nesilaikant sveikatos priežiūros specialisto nurodymų ir kt.) galiojančių teisės aktų šalyje nuostatomis gali būti taikomos šios priemonės ir atsakomybės:
• Būtinoji izoliacija arba būtinasis hospitalizavimas.
• Administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda, asmenims nuo 60 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1200 eurų. Jei asmens veikla, sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, jam gali grėsti bauda nuo 300 iki 560 eurų.
• Baudžiamoji atsakomybė – priklausomai nuo padarinių (tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu).
• Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija |
DĖL KORONAVIRUSO BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE UŽDAROMOS UGDYMO ĮSTAIGOS
Nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. Birštono savivaldybėje stabdoma ugdymo įstaigų veikla, draudžiami renginiai. Susipažinti su Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. AV-094 galima susipažinti čia.
Darbdaviams rekomenduojama užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei, išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:
NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.
PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.
PASLAUGŲ TEIKIMAS NUOTOLINIU BŪDU
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-03-10 raštu Nr. V-333, rekomenduojame Birštono savivaldybėje veikiančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims organizuoti veiklą, vengiant žmonių artimo kontakto – t. y. organizuoti posėdžius, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones (vaizdo ir garso konferenciniu ryšiu).
DALINIS DARBAS
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 48 straipsnis reglamentuoja dalinį darbą.
48 straipsnis. Dalinis darbas
1. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos (šio kodekso 63 straipsnis).
2. Dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo. Darbdavio sprendime dėl dalinio darbo nustatymo nurodoma sutrumpinto darbo laiko normos dalis, nurodoma, kas trumpinama (darbo dienų per darbo savaitę skaičius, darbo valandų per dieną skaičius arba ir viena, ir kita), dalinio darbo pradžia ir trukmė, darbuotojai, kuriems taikomas dalinis darbas.
4. Darbdavio sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo įsigalioja nuo tos dienos, nuo kurios vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu pradedama mokėti dalinio darbo išmoka.
LR sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos KELIAUJANTIEMS.
Birštono savivaldybės informacija |
