Asmenys, turintys teisę įvaikinti:

·         esantys pilnamečiai, bet ne vyresni nei penkiasdešimt metų;

·         esantys susituokę;

·         nebuvo teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

·         jiems nėra ir nebuvo apribota tėvų valdžia;

·         jei jie buvo vaiko globėjais (rūpintojais), globa nebuvo panaikinta dėl jų kaltės;

·         jei jie buvo vaiko globėjais (rūpintojais), globa nebuvo panaikinta dėl jų kaltės;

·         yra tvirtai apsisprendę įvaikinti vaiką;

·         neserga tam tikromis ligomis. Jų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 402/A1-152 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“.

Galimos išimtys:

Jei asmenys yra vyresni nei 50 metų, jiems galėtų būti leista įvaikinti, jei:

• vienas iš sutuoktinių neviršija įstatymo nustatytos ribos;
• nori įvaikinti vyresnius nei šešerių metų amžiaus vaikus;
• vaikas, kurį norima įvaikinti, ilgą laiką buvo globojamas jų šeimoje.

Jei yra nesusituokę, jiems galėtų būti leista įvaikinti, jei:

• atestuotas socialinis darbuotojas teigiamai įvertintų jų pasirengimą vienam auginti įvaikintą vaiką;

• ilgą laiką globojo vaiką, kurį norima įvaikinti.

1. Prašymą įvaikinti, kuriame nurodomi duomenys apie norintį įvaikinti asmenį (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis) ir jo šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, taip pat įvaikinimo motyvai (forma pridedama);

2. Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3.   Santuokos liudijimo kopiją;

4. Nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimą ir įvaikinamo vaiko sveikatos pažymėjimą;

5. Pažymas apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;

6. Sutuoktinio (ės) rašytinį sutikimą, kai vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu. Šiuo atveju reikia pateikti teismo sprendimo kopiją;

7. Pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotą pažymą apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą arba nuomos sutartis);

8. Dokumentus apie įvaikintojo gaunamas pajamas iš darbovietės (maždaug už puse metų). Jeigu asmuo užsiima individualia veikla, pateikia metinę pajamų deklaraciją.

Papildomi dokumentai:

1. Pažyma iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apie fizinio asmens ir kartu gyvenančių kitų fizinių asmenų teistumą už tyčinius nusikaltimus (kreipiasi Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs aukščiau išvardintus dokumentus);

2. Pažyma iš teritorinės policijos įstaigos dėl pažymos apie įvaikintojo ir kitų kartu gyvenančių asmenų administracinės teisės pažeidimus (kreipiasi Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs aukščiau išvardintus dokumentus).

Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), gavęs visus dokumentus ištiria pareiškėjo, norinčio įvaikinti buities ir gyvenimo sąlygas ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, informuoja piliečius apie organizuojamą jų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą. Pasirengimo įvaikinti metu globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) atestuotas socialinis darbuotojas siekia išsiaiškinti įvaikinimo motyvus bei sužinoti kartu su piliečiu gyvenančių asmenų nuomonę apie įvaikinimą. Mokymai trunka apie 3 mėnesius išimtiniais atvejais (pvz., kai trūksta informacijos išvadai parengti, rengiami papildomi susitikimai su šeima.) apie 4 mėnesius. Esant teigiamai GIMK atestuoto socialinio darbuotojo išvadai dėl pasirengimo įvaikinti, jos kopija ir pareiškėjo pateikti dokumentai siunčiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri įtraukia Lietuvos piliečius į norinčiųjų įvaikinti asmenų apskaitą. Atsižvelgdama į pareiškėjų prašyme nurodytus pageidavimus, Tarnyba per pareiškėjų gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiūlo galimą įvaikinti vaiką (-us). Pareiškėjai turi teisę susipažinti tik su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku (-ais). Pareiškėjui pateikiami duomenys apie vaiko gimimo datą ir vietą, dabartinę vaiko gyvenamąją vietą, jo tėvus bei artimus giminaičius, sveikatą, vystymąsi. Jei pareiškėjas sutinka įvaikinti pasiūlytą vaiką, pareiškėjas patvirtina tai raštu. Jei pareiškėjas atsisako – patvirtina, tai raštu ir nurodo tokio sprendimo motyvus. Atsisakius įvaikinti siūlomą vaiką, Tarnyba turi teisę kreiptis į Skyrių dėl pakartotinio pasirengimo įvaikinti vaiką įvertinimo.
Pareiškėjas nusprendęs įvaikinti pasiūlytą vaiką, kreipiasi į savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismą su pareiškimu leisti įvaikinti vaiką ir pateikia teismui reikiamus dokumentus. Pareiškimo turinio ir pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

2.   Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

3. Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas,        patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 1422 „Dėl įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo;

4. Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-154 ( 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. A1-467 redakcija).