Vyko civilinės saugos stalo pratybos „Birštono savivaldybės civilinės saugos subjektų veiksmai, likviduojant gaisro pasekmes AB „Eglės“ sanatorijoje“ (2014-11-24)

Birštono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus Civilinės saugos vyriausiasis specialistas kasmet organizuoja įvairių tipų civilinės saugos pratybas: stalo, funkcines ar kompleksines, kuriose dalyvauja Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos nariai (toliau – ESK), Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ESOC) nariai, avarinių tarnybų atstovai bei kviestiniai asmenys. Pratybų metu sprendžiami reagavimo, perspėjimo ir informavimo, padarinių likvidavimo, pagalbos patelkimo klausimai galimų įvairių ekstremaliųjų situacijų atveju.

Š. m. lapkričio 21 d., penktadienį, Birštono savivaldybės didžiojoje salėje vyko Birštono savivaldybės civilinės saugos stalo pratybos „Birštono savivaldybės civilinės saugos subjektų veiksmai, likviduojant gaisro pasekmes AB „Eglės“ sanatorijoje“.

Šiose pratybose dalyvavo Savivaldybės ESOK grupių vadovai, Savivaldybės evakavimo komisija, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus, AB „Eglės“ sanatorijos,  VšĮ „Tulpės“ sanatorijos, Birštono policijos komisariato ir Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovai.
Pratyboms vadovavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Noreika, pratybų eigą koordinavo civilinės saugos specialistas Aleksas Trakys. Pratybų dalyvių veiksmus vertino Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Bajarūnas, vyr. specialistas Vytautas Verseckas.
Pratybų tikslas buvo paengti Birštono savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektus veikti ekstremaliosios situacijos metu, vykdant gelbėjimo darbus, ligonių ir gyventojų evakavimą bei gaisro padarinių likvidavimą.
ESOC nariai imitavo gaisrą AB ,,Eglės“ sanatorijos ūkinėse patalpose, kuris įvyko nakties metu, sugedus vietinei perspėjimo sistemai, buvo per vėlai pastebėtas. Pratybų metu, komentuojant pateiktas sąlygas, buvo aptarti įvairių institucijų veiksmai bei ieškoma sprendimų, kaip efektyviau koordinuoti institucijų bendradarbiavimą, perspėjimą, evakavimą bei apsaugos organizavimą.
Įsitikinta, kad visos suinteresuotos institucijos yra pakankamai gerai pasirengusios ir gebės priimti reikiamus sprendimus bei telkti pagalbą.

Civilinės saugos specialisto informacija

Birštono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje aptarti gaisrų miškuose prevencijos ir kiti  aktualūs klausimai (2014-07-25)

Birštono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje aptarti Nemuno potvynio ir kiti aktualūs klausimai (2014-03-04)

Kovo 4 d. Birštono savivaldybėje vyko Birštono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo aptarti Nemuno potvynio ir kiti aktualūs civilinės saugos klausimai. Posėdyje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Bendrojo skyriaus civilinės saugos vyriausiasis specialistas Aleksas Trakys, Savivaldybės gydytojas Irmantas Adamonis, seniūnas Jonas Kederys, Birštono policijos, Prienų PGT, Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų rajono agentūros atstovai.
Posėdžio metu buvo aptartas pasirengimas galimam Nemuno potvyniui. Šiemet sniego buvo itin mažai, todėl, net ir sparčiai atšilus, didelio vandens kiekio tiek Nemune, tiek vandens telkiniuose nesitikima. Tačiau būgštaujama, kad pajudėjus ledui, vandens lygį Nemune ties Birštonu gali kilstelti susidariusios ledų sangrūdos.
Kaip teigė A. Trakys, galimam Nemuno potvyniui pasiruošta: patikslintas Birštono savivaldybės veiksmų pavojingo Nemuno potvynio atveju planas, ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patikslinta keitimosi informacija apie susidariusį ekstremalųjį įvykį ar susidariusią ekstremaliąją situaciją schema. Taip pat ekstremalioms situacijoms, kurias gali sukelti didelis kiekis vandens, pasirengę ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, elektros, šilumos, geriamo vandens tiekėjai bei kitos tarnybos. Paruošti maišai, smėlio atsargos, transportas, siurbliai ir kita reikalinga technika.
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas žvejų ir kitų piliečių vaikščiojimo bei mėgėjų pažvejoti ant ledo saugumo klausimas. Pasak A. Trakio, prevencinės priemonės dėl pavojaus vaikščioti ir žvejoti ant plono ledo yra efektyvios, dauguma žmonių suvokia grėsmę ir nerizikuoja lipti ant plono Nemuno bei Birštono tvenkinių ledo.
Susirinkimo metu Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vedėjas Almiras Skiauteris aptarė epidemiologinę padėtį Birštono savivaldybėje. Jis teigė, kad epidemiologinė padėtis Birštono savivaldybėje yra normali. Šiais metais gripas epideminio lygmens nepasiekė. Nors gripo sezonas dar nepasibaigęs, tikimasi, kad epidemijos nebus. A. Skiauteris patvirtino, kad užkrečiamų ligų pavojaus Birštono savivaldybėje taip pat nėra.
Posėdyje dalyvavęs Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gediminas Banys pateikė informaciją apie kiaulių marą. Iki šiol, atlikus sumedžiotų šernų mėginių tyrimus, teigiamų, t.y. užsikrėtusių šernų, atvejų nebuvo nustatyta. Taip pat specialistas informavo, kad visi gyventojai, laikantys dešimt ir daugiau kiaulių, privalo laikytis saugos reikalavimų. Be to, jis pabrėžė, kad visi Birštono savivaldybėje kiaules laikantys asmenys privalo jas deklaruoti. Jeigu laikymo vietose būtų aptiktas kiaulių maro židinys, o gyvulių laikymo vieta nedeklaruota, patirta žala, sunaikinus kiaules, nebūtų kompensuojama.

Vyko Birštono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis (2014-01-30)

Sausio 28 d., antradienį,  Birštono savivaldybėje vyko Birštono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdis. Šio posėdžio tema buvo Savivaldybės civilinės saugos sistemos veiklos apžvalga ir būklė.
Susitikimo pradžioje įžanginį žodį tarė Birštono savivaldybės ESK pirmininkas, Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas. Vėliau pranešimą tema ,,Savivaldybės civilinės saugos sistemos veiklos apžvalga ir būklė“ skaitė Savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Aleksas Trakys. Skaitydamas pranešimą, A. Trakys apžvelgė civilinės saugos būklę 2013 metais. Pagal ataskaitą, Savivaldybėje sudarytos ESK ir ESOC komisijos, jų sudėtis 2013 m. buvo patikslinta. Komisija 2013 m. rinkosi 1 kartą. Priimti komisijos sprendimai buvo įgyvendinti, suorganizuotos planinės civilinės kompleksinės civilinės saugos pratybos tema „Birštono savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai likviduojant gaisro pasekmes AB sanatorija versmė“, kuriose dalyvavo ESOC nariai, Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Birštono policijos komisariatas, VšĮ Birštono PSPC ir AB sanatorija „Versmė“. Pratybų metų iškelti tikslai buvo pasiekti.
Gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais yra nuolatos vykdomas, Savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiamos rekomendacijos ir rengiamos atmintinės vietinėje spaudoje. Taip pat buvo vykdyta akcija „Kurenkime saugiai“ Birštono seniūnijoje, dalinti dūmų detektoriai bei atmintinės. Savivaldybės gyventojų perspėjimas vykdomas panaudojant vietinio valdymo elektros sirenas. Turimos materialinės priemonės žmonių gelbėjimui ir padarinių šalinimui perduotos Pirenų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Birštono komandai (gelbėjimo valtis „rogės“, hidrokostiumas gelbėjimo darbams vandenyje, sorbuojančios bonos bei purškiamos priemonės „Hidro Break“ naftos produktams surinkti). Birštono savivaldybės teritorijoje yra numatyti 9 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose galima laikinai apsaugoti iki 1400 gyventojų. Yra parengtas Birštono sav. Ekstremalių situacijų valdymo planas bei naujai atliekama savivaldybės galimų pavojų ir rizikos analizė, pagal kurią bus atnaujintas ekstremalių situacijų planas. Sudaryta tarpusavio pagalbos teikimo sutartis su Prienų rajono savivaldybe. Pavojingų objektų, kuriems turėtų būti sudaromi išorės avariniai planai, Birštono savivaldybėje nėra.
Civilinės ir priešgaisrinės saugos būklės vertinimas už 2013 metus Birštono savivaldybėje vertinamas gerai. Vis dėlto, įvertinus konkrečias priežastis, įtakojusias vertinimo rezultatus, buvo pasiūlyta ESK operacinio vertinimo ir ekstremalių situacijų prevencijos bei informacijos valdymo grupei parengti priemonių planą ir numatyti konkrečias priemones, kaip dar pagerinti civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos būklę savivaldybėje.
ESK narys, Prienų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gediminas Banys, informavo apie Respublikoje susidariusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro ir pateikė rekomendacijas. Sausio 27 dieną buvo sukviesta Respublikos ESK spręsti šiai problemai, nutarta skelbti ekstremalią situaciją Lazdynų, Varėnos, Alytaus apskrityse. Jis informavo, kad Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, afrikinio kiaulių maro atvejų nenustatyta. Taip pat G. Banys pristatė konkrečius skaičius – Birštono savivaldybėje šiuo metu namų ūkiuose yra laikomos 162 kiaulės. Jis pateikė rekomendacijas gyvulių augintojams: patiems be reikalo nevaikščioti svetimuose tvartuose, vengti tiesioginio kontakto su svetimais gyvuliais ( jei taip nutiko – persirengti, nusiplauti rankas, pasikeisti avalynę, griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų); visais įmanomais būdais apsaugoti savo gyvulius nuo kontakto su laukiniais gyvūnais (įrengti tvoras, fizinius, dezinfekcinius barjerus); naikinti graužikus ir kitus kenkėjus; nešerti gyvulių maisto atliekomis iš viešojo maitinimo įmonių (valgyklų, kavinių ir pan.); draudžiama lankytis kiaulių laikymo vietose tiems asmenims (tai taikoma ir gyvulių supirkėjams), kurie per praėjusias 48 valandas lankėsi užsienyje, kitose kiaulių, šernų, šernakiaulių laikymo vietose, šernų medžioklėse ar laukinių gyvūnų skerdenų išdorojimo vietose, skerdyklose ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo vietose. Sunegalavus gyvuliui, nugaišus arba kilus bet kokiam įtarimui – būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pavaduotojas Raimondas Lingys informavo, kad 2013 metais Birštono savivaldybėje gaisruose žuvusių žmonių nebuvo. Gelbėtojai virš 60 kartų vyko į įvykius: 20 kartų gesinti gaisrų (atvirose teritorijose, pastatus ir t.t.), virš 40 kartų vykdė gelbėjimo darbus nelaimingų atsitikimų, incidentų ir kitų įvykių metu. ESK narys, Alytaus aplinkos apsaugos departamento Prienų rajono agentūros vedėjas Tomas Barkauskas informavo, kad Birštono savivaldybėje žala aplinkai nepadaryta. Taip pat jis priminė, kad yra vykdomos akcijos, kurių metu gyventojai yra informuojami apie tai, kad nebūtų deginamos kenksmingos medžiagos (baldų atliekos, plastmasės ir pan.). Agentūros specialistai informavo, kad būtų laikomasi taisyklių dėl nuotekų tvarkymo vietinėse jų surinkimo vietose – kitu atveju bus  skiriamos baudos už šių taisyklių nesilaikymą.
Savivaldybės gydytojas Irmantas Adamonis informavo, kad 2013 metais savivaldybėje gripo susirgimai epideminio lygio nepasiekė, pagrindinės problemos buvo susijusios su viršutinio kvėpavimo takų ligomis. Taip pat 2013 m. buvo atliktas oro taršos monitoringas, vykdyti laboratoriniai vandens kokybės tyrimai maudymosi sezono metu Birštono tvenkiniuose ir Nemune. Atlikus tyrimus, nebuvo aptikta jokių kenksmingų medžiagų ir nustatyta, kad vanduo yra geras, švarus bei jame galima maudytis.
Birštono policijos komisariato viršininkas Rolandas Stiklius teigė, kad 2013 metais bendras nusikalstamų veikų (t.y. sunkių nusikaltimų, plėšimų, vagysčių, vandalizmo atvejų) skaičius Birštono savivaldybėje sumažėjo, rūpestį kelia padidėjęs nusikalstamumas artimojoje aplinkoje. Taip pat  R. Stiklius pasidžiaugė, kad nusikaltimų sumažėjimui didelę įtaką daro vaizdo kamerų įrengimas Birštono mieste ir centriniame parke.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas civilinei saugai Romualdas Paciūnas atkreipė dėmesį į geografinę Birštono miesto padėtį, kad dalis miesto gyvena kitoje Nemuno upės pusėje ir, užšalus Nemunui, žmonės, trumpindami kelią, į centrinę miesto dalį eina per Nemuną. Siekiant apsaugoti neatsargius aštrių pojūčių mėgėjus, R. Paciūnas siūlė pastatyti įspėjamuosius ženklus neiti ant ledo, neįsitikinus saugumu. Taip pat R. Paciūnas paminėjo, kad Birštono savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos būklė 2013 metų vertinimo lentelėje tarp Kauno apskrities 8 rajonų užėmė 3 vietą.

Sąvokos „civilinė gynyba“ ištakos siekia 1931 m., kada Paryžiuje buvo įkurta ,,Ženevos zonų“ – neutralių teritorijų asociacija, kuri rūpinosi prieglobsčio paieška karo veiksmuose nedalyvaujantiems civiliams gyventojams ir jų apsauga nuo pavojų, kylančių karinių konfliktų ir taikos metu.
1958 m. tarptautinė „Ženevos zonos“ asociacija išaugo į Tarptautinę civilinės gynybos organizaciją, jai suteikiant teisę koordinuoti prevencines priemones, pasirengimą ir veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu.
1972 m. Tarptautinės civilinės gynybos organizacijos nariai patvirtino tarptautinei konvencijai prilygstantį organizacijos Statutą, kuris įsigaliojo kovo 1 d. – ši diena paskelbta Tarptautinės civilinės gynybos diena.
Nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje buvo pradėta kurti nauja nacionalinė civilinės saugos sistema.
Šiandiena civilinė sauga – tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Civilinės saugos sistemos veiklai pagal kompetenciją vadovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Dabartinė civilinės saugos samprata akcentuoja ir pačių gyventojų aktyvų dalyvavimą civilinės saugos veikloje.
Kovo 1-ąją minima Tarptautinė civilinės gynubos diena. Visame pasaulyje įvyksta daug nelaimių: didžiuliai gaisrai, sausros, potvyniai, pramoninės avarijos, cheminių medžiagų išsiliejimai ir kt., o kur dar paslaptinga radiacija, ozono sluoksnio nykimas, terorizmo grėsmė… Vadinasi, žmogus gyvena nuolatinių pavojų ir tragiškų įvykių apsuptyje. Norint jų išvengti arba nors kiek sumažinti jų kilimo tikimybę ir padarinius, reikia mokytis – reikia mokytis juos atpažinti, saugotis, nepasiduoti panikai, imtis atitinkamų veiksmų ir veikti. Viso to mokomasi jau nuo mažų dienų.
Lietuvoje yra įvairių ekstremaliųjų situacijų šaltinių, galinčių sukelti žmonių žūtį, pakenkti sveikatai ar turtui. Todėl skatiname visus savivaldybės gyventojus domėtis civiline sauga, keisti požiūrį į tai, kas vyksta aplink mus, rūpintis savo ir kitų saugumu.

Bendrojo skyriaus civilinės saugos
vyriausiasis specialistas
Aleksas Trakys