XIV Stanislovo Moravskio (1802-1853) skaitymai. Reda Griškaitė: „Jis mums priminė, kad gastronomija – ir mokslas, ir menas“

2019 metų liepos 26 d. Jundeliškėse vyko jau keturiolikti gydytojo, rašytojo, mūsų krašto šviesuolio ir intelektualo Stanislovo Moravskio skaitymai, kuriuose jis atsiskleidė kaip gurmanas ir virtuvės žinovas, tad susirinkusieji turėjo puikią progą sužinoti apie Panemunių dvarelių maisto ir valgymo tradicijas, kurias lydėjo švelnus smuiko mokytojos ekspertės, kamerinio orkestro „Cantus“ narės Annos Ursul bei tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų Beno Gocento ir Povilo Lukoševičius muzikavimas.
Kasmet organizuojamų skaitymų dalyvių puikiai pažįstama ir mylima humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė teigė, kad „gastronomija užėmė tikrai ne paskutinę vietą tarp kitų Ustronės atsiskyrėlio mūzų: literatūros, muzikos ir dailės“. Be jokios abejonės, tai įskiepijo tėvas, kuris, kaip 1848 m. Ustronėje aprašo S. Moravskis, buvo didelis smaguris ir turėjo aukščiausios klasės virėją su kuriuo dažnai diskutuodavo.
Žavingai istorinį pilvo dėsnių diskursą pateikė skaitymuose dalyvavęs Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, archeologas, istorikas, komunikacijos specialistas, profesorius Rimvydas Laužikas, supažindinęs su to meto puotų bei kasdieninių pietų meniu.
Daug gerų emocijų, kurias taip moka sukelti S. Moravskio tekstai, suteikė vaizdžiai aktorius Andrius Bialobžeskio skaitytas fragmentas apie bajorų nebajoriškas manieras. Jame kalbama apie dvi Panemunių krašto gastronomines pažibas tuo pačiu krupniko pavadinimu: stiprųjį krupniko gėrimą ir sriubą.
Architektas, architektūrologas Marius Daraškevičius iš gausiai valgiais puoštų menių klausytojus perkėlė į kitą, iš pirmo žvilgsnio su maistu nieko bendro neturinčią patalpą – vaistinėlę, , kuri sietina ne tik su vaistais. Nors vaistinėlėse išimtinai karaliavo moterys, tačiau vyrai irgi į jas užsukdavo, bet ne vaistų gaminti, o degtinės, užpiltinių ir trauktinių smaguriauti, uogienėmis, kumpiais, dešromis pasigardžiuoti. Vaikus ši vieta irgi traukė laikomais riešutais, cukatomis, apelsinų žievelėmis, meduoliais, sultimis ar uogienėmis, šokoladu ir cukrumi.
Vakaro desertu tapo pirmą kartą lietuvių kalba nuskambėjęs fragmentas iš Stanislovo Moravskio Sankt Peterburgo atsiminimų. Pasakojimo centre – jo bičiulio teisininko, irgi gurmano, Kasparo Želvetro virtuvės paslaptys. Tekste S. Moravskis atskleidė šio žmogaus aistrą gurmaniškam maistui ir jo gamybai. R. Griškaitė komentuodama šiuos atsiminimus, pastebėjo, kad „Sankt Peterburgo atsiminimuose be Želvetro monografinės apybraižos parašė dar keturias, kurios skirtos kompozitorei Marijai Šimenovskajai, dailininkams Aleksandrui Orlovskiui ir Juozapui Leškevičiui, orientalistui Juozapui Senkovskiui ir poetui Aleksandrui Puškinui. Taigi, Želvetrą Moravskis pastatė į vieną gretą su literatūros, meno ir mokslo pasaulio žvaigždėmis ir taip jis mums dar ir dar kartą priminė, kad gastronomija – ir mokslas, ir menas“.
Nepaisant domėjimosi užsienio virtuve, ir aplankytais užsienio restoranais, laikui bėgant, S. Moravskis vis labiau ėmė vertinti vietinę „lietuviškai-lenkišką“ virtuvę. Kaip vieną to patvirtinimų R. Griškaitė paminėjo tai, kad ant jo stalo vis dažniau vietoj vyno radosi lietuviškas midus, ypatingų sentimentų turėjo troškintiems kopūstams. Troškinti kopūstai minimi ir Moravskio prisiminimuose, apie Stanislovą Choroščią, kuris būtų sukęs arklius atgalios, jei nebūtų vaišinamas troškintais kopūstais su dešra. „Jundeliškės nuo seno garsėja ne tik Jurginais, bet ir troškintais kopūstais“, apibendrino R. Griškaitė ir priminė kitą S. Moravskio dėka atrastą gardėsį – agurkus su medumi, kuris yra „tikrai lietuviškas, tikrai pagoniškas valgis“, stebinęs užsieniečius, net ir brolius lenkus.
Renginio mecenatas Rimvydas Baranauskas prisipažino, kad kartais atvyksta prie Ustronės dvaro, todėl labai džiaugiasi matydamas tądien puikiai sutvarkytą aplinką, kuri ne visuomet būna tokia svetinga, todėl bendruomenei linkėjo labiau sutelkti jėgas ir rengti daugiau šio krašto šviesuoliui skirtų renginių
Renginio pabaigoje žodį taręs Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys džiaugėsi prie Ustronės dvaro vykstančiais skaitymais, kurie dovanoja platesnį krašto pažinimą ir skatina puoselėti gerąsias tradicijas.
Nors vakaro tema buvo gastronominė ir tekstai parinkti pristatyti mūsų paveldą, tačiau net ir pasakodamas apie maistą, Stanislovas Moravskis mokėjo taip gražiai ir su meile vaizduoti žmones, jų ydas, keistumus ir silpnybes, kad į jo paveikslą pinamas atsiskyrėlio epitetas sunkiai įsivaizduojamas. Sakoma, tam, kad pasiilgtum namų, reikia iš jų išvykti, kad suprastum, kaip skanu – išalkti. Gal todėl atsiskyrėlio būdas jam leido žvelgti į žmones meilės akimis ir mums dovanoti ne tik faktinę istoriją, bet ir perduoti nepaprastai jautrios ir įvairialypės žmogaus prigimties slėpinius, kurie nesvetimi ir šiandien.
Skaitymų organizavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė. Tai vienas iš projekto ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.” renginių.
Daugiau sužinoti apie S. Moravskį galima apsilankius Birštono viešosios bibliotekos svetainėje internete www.birstonas.mvb.lt

 

Birštono viešosios bibliotekos informacija

Adresas

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas

Kontaktai

Tel./Faks.: (8 319) 65 555
El. p.: sekretore@birstonas.lt

Kita informacija

Kodas: 188750166
Juridinių asmenų registras

Socialiniai tinklai