| Birštonas užima aukštą poziciją tarp versliausių Lietuvos savivaldybių: pastaraisiais metais iš 57 šoktelėjo į 10 vietą. Merė Nijolė Dirginčienė pastebi: ypatingą miesto aureolę kuria mineraliniai vandenys ir unikalūs gydomieji šaltiniai, Kryžiuočių karių kronikose paminėti jau XIV a., tačiau šiandien, kai pasaulyje yra daugybė kurortų, miesto sėkmei vien patogios geografinės padėties ir gamtos turtų nepakanka. „Reikalinga ir konkreti vizija, strategija, kaip pritraukti investuotojus bei sudominti turistus – ir lietuvius, ir svečius iš kitų šalių“, – patikslina N. Dirginčienė. Ji mato realią galimybę į kurortą privilioti ne tik poilsiautojus, sportininkus, bet ir tarptautinių kompanijų filialus – jų darbuotojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu mieste įrengtuose biuruose gamtos ir sveikos aplinkos apsuptyje. Vilioja ir gastroturais Kasmet Birštonas sulaukia vis daugiau ir lietuvių, ir užsienio turistų. Kurortą jau pamilę reiklieji vokiečiai, Izraelio piliečiai, kaimynai latviai, estai, rusai, baltarusiai. „Lietuviai Birštoną jau gerai pažįsta, o užsieniečiai dar tik po truputį jį atranda kaip gražios gamtos ir ramybės kampelį. Pirmą kartą atvykę jie nustemba, o vėliau grįžta ilgesniam laikui“, – šypsosi merė N. Dirginčienė. Ji pastebėjusi, kad nuolatiniai pušynų apsupto kurorto lankytojai labiausiai jo aplinką vertina dėl prognozuojamos tylos ir terapinių paslaugų kainos bei kokybės santykio. Reikliesiems vokiečiams ypač svarbu, kad Birštone mineralinis vanduo ir gydomųjų durpių purvas – sertifikuoti. Taip pat užsieniečius į šį kurortą vilioja terapinės paslaugos, siejamos su vadinamąja Kneipo filosofija. XIX a. vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas sukūrė sveikatinimosi sistemą, kurios pagrindinė idėja – kad vanduo gydo viską. Jo ištobulinti natūralūs organizmo grūdinimosi ir stiprinimo metodai, vėliau nuodugniai ištirti mokslininkų, Vakarų Europoje populiarūs. Viena šios holistinės sistemos dalių – sveika mityba. Todėl Birštono poilsio ir sveikatinimo centrai vis daugiau dėmesio skiria ir valgiaraščiui. Į juos patenka sveikais laikomi patiekalai ir produktai: žuvis, sušiai, žalieji desertai. Atsiranda specializuotų užkandinių. Antai šiemet duris atvėrė burgerių baras. „Turistams, ypač užsieniečiams, nuostabą kelia sužinojus, kad mineralinis vanduo gali būti naudojamas ne tik gydymui, bet ir kulinarijoje, pavyzdžiui, gaminant šaltibarščius ar maišant picos tešlą“, – pasakoja N. Dirginčienė. Ji primena, kad kurorte galima pažinti vietinį kulinarinį paveldą, svečiams siūloma išmokti pasigaminti dzūkiškų bandų. Pavasarį Birštono rajono savivaldybė planuoja pristatyti specialius kulinarijos maršrutus, rengti gastronomijos konkursus. Tradicinėje kurorto šventėje, kuri šiemet vyks birželio 9–11 d. , viena iš temų bus vietos virtuvė. Didėja erdvės sportui Tarp ryškiausių Birštono naujovių – sveikatingumo komplekso „Vytautas Mineral SPA“, į kurį investuota 10 mln. Eur, atidarymas, „Eglės“ sanatorijos plėtra, atsiėjusi beveik 23 mln. Eur, didesnė viešbučių ir maitinimo įstaigų įvairovė. Tarp investuotojų daugiausia – Lietuvos verslininkai. Dideles pajėgas savivaldybė skiria ir sporto, aktyvaus laisvalaikio erdvių tobulinimui bei kūrimui. Čia yra modernus futbolo stadionas, teniso, tinklinio ir krepšinio aikštynų, baseinų. Mieste nutiesti dviračių takai. Birštoną jau seniai atradę dviračių plento varžybų organizatoriai. Kurorto padangė puikiai pažįstama oro balionų čempionatų entuziastams. „Iki šiol trūko tik uždarų sporto salių, ypač – žiemos metui. Bet jau 2019 m. atsivers puikus kompleksas sporto profesionalų ir mėgėjų, jaunimo, taip pat neįgaliųjų treniruotėms, stovykloms, varžyboms rengti“, – naujo projekto svarbą pabrėžia merė N. Dirginčienė. Anot jos, tai bus daugiafunkcis dviejų aukštų (su pusrūsiu) centras, pritaikytas 20 sporto šakų. Vienu metu jame treniruotis galės apie 300, o tilps iš viso apie 500 žmonių. Teleskopinėse modulinėse tribūnose bus įrengta iki 300, VIP ložėse – iki 50 vietų. Plėtojama infrastruktūra ir už vaizdingame Nemuno upės ruože – Didžiosiose Nemuno kilpose įsikūrusio kurorto ribų. Čia kuriami maršrutai pėstiesiems ir dviratininkams. Planuojama sutvarkyti piliakalnius, Vytauto kalną ir parką, įrengti kempingą.
Žurnalo „Veidas“ informacija
|
 |
