Birštone skelbiama gripo epidemija
| Gripas ir peršalimas – tai vieni iš dažniausiai šaltuoju metų laikotarpiu žmones kamuojančių susirgimų. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos gruodžio–sausio mėnesiais. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis bei silpnumas. Gripo virusą perduoda sergantis gripu žmogus. Jam kosint, čiaudint, kalbant virusas patenka į aplinkos orą. Su įkvepiamu oru virusas patenka į sveiko asmens organizmą. Gripo virusu galima užsikrėsti ir per aplinkos daiktus. Pavyzdžiui, virusas gali patekti prisilietus prie durų rankenos ant kurios yra gripo virusų, o po to palietus savo nosį ar burną. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. Nemažai žmonių painioja peršalimą su gripu. Peršalimą sukelia kiti, ne gripo, virusai. Atskirti peršalimą nuo gripo vien pagal simptomus yra gana sunku ar net neįmanoma. Bendrai paėmus, sergantieji gripu atrodo ligotesni, jie suserga staigiau, jaučiasi silpnesni, labiau pavargę. Gripui būdingesnė aukšta temperatūra, raumenų , sąnarių skausmai, ryškus nuovargis ir sausas kosulys. Sloga, užgulta nosis dažnesnė paprasto peršalimo metu. Gripu gali susirgti bet kuris asmuo. Tačiau didesnė rizika susirgti gripu gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis bei asmenims su imuninės sistemos sutrikimais. Gripas pavojingas dėl keliamų komplikacijų: • plaučių uždegimas (pneumonija); • galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinį encefalitą, meningitą); • širdies raumens uždegimas (miokarditą); • sinusitas; • inkstų uždegimas; • virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams); • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas). Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepytis rekomenduojama 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Taip pat svarbu nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių: • dažnai plauti rankas; • laikytis kosėjimo čiaudėjimo etiketo; • reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius; • sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis; • vengti masinių susibūrimo vietų. • dėvėti medicinines kaukes sergant ar slaugant sergantį asmenį. Sergantiems gripu patariama ilsėtis, gerti daug skysčių, vengti alkoholio ir tabako, jeigu reikia, vartoti Paracetamol, norint sumažinti karštį ir raumenų skausmus. Į gydytoją reikia kreiptis tuomet, kai atsiranda gripo simptomai ir pacientas priklauso rizikos susirgti gripu ar patirti jo komplikacijas grupei. Gydytojo pagalbos reikia ieškoti ir tuomet, kai pasidaro sunku kvėpuoti, labai stipriai skauda gerklę, atkosima žalsvų, gelsvų skreplių ar jaučiamas labai didelis silpnumas. Jei gripo simptomai praeina, tačiau netrukus vėl pasireiškia dar stipriau, būtina kreiptis į gydytoją.Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės informacija |
