Konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“: įvairiomis spalvomis besikeičiančios gimtosios kalbos namai išlieka tie patys – Lietuva

Lapkričio 19 d. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Konferencijos metu kalbėta apie valstybinės kalbos politikos praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas, aptarti kiti aktualūs klausimai.
Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 m. Steigiamasis Seimas šią nuostatą įrašė į Lietuvos Konstituciją, jį buvo pakartota 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose. SSRS okupacijos laikotarpiu valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, vykdyta planinga rusinimo politika. Sovietų valdžia stengėsi lietuvių kalbą išstumti iš valstybės oficialaus gyvenimo, įstaigose, įmonėse, mokyklose įtvirtinti rusų kalbą ir dvikalbystę. Protestuojant prieš lietuvių tautos rusinimą 1988 m. buvo pasiekta lietuvių kalbos pripažinimo valstybine. Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Ji pažymėjo, kad turime džiaugtis išsaugoję ilgą kelią nuėjusią lietuvių kalbą, kurią šiandien su pasididžiavimu vadiname valstybine.
Pranešimus skaitė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis; prof. dr., Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė; prof. dr., buvusi Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė; doc. dr., Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė Daiva Vaišnienė; Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Povilionis, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
Šiuo metu valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Kaip savivaldybės teritorijoje vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir kiti norminiai teisės aktai, nustatantys valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus, kontroliuoja savivaldybių kalbos tvarkytojai.
Savo pranešime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad dažnai nesusimąstome, jog pamažu gimtoji kalba pamirštama. Jaunimas dažnai nebesilaiko bendrosios lietuvių kalbos reikalavimų, vis labiau skverbiasi anglų kalba. Lietuvoje mes jokiu būdu negalime konkuruoti su kitomis kalbomis, tarptautiškumo reikalavimai neturi būti priimami betarpiškai.
„Kalba keičiasi, žaižaruoja kitomis spalvomis, tačiau kalbą mes turime išsaugoti ir perduoti kitoms kartoms“, – teigė Audrys Antanaitis.
Taisyklinga kalba kuria pridėtinę vertę. Kalba negali būti užkonservuota: ji pasipildo naujadarais ir „šuoliuoja“ į informacinių technologijų pasaulį vis sparčiau. Lietuvių kalbos modernizavimas tampa normaliu reiškiniu. Vis tik, nepamirškime, valstybinė kalba – lietuvių kalba. Neišstumkime jos iš viešo valstybės gyvenimo.

Birštono savivaldybės administracijos vyr. kalbos tvarkytojos informacija

Adresas

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Jaunimo g. 2, 59206 Birštonas

Kontaktai

Tel./Faks.: (8 319) 65 555
El. p.: sekretore@birstonas.lt

Kita informacija

Kodas: 188750166
Juridinių asmenų registras

Socialiniai tinklai