Agnė Žagrakalytė – lietuvių poetė, prozininkė, gyvenanti Belgijoje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., tais pačiais metais apdovanota Liūnės Sutemos premija. Už pirmąjį savo poezijos rinkinį „Išteku“ (2003) pelnė „Poetinio Druskininkų rudens“, o 2014 m. – Jurgos Ivanauskaitės vardo premiją už romaną „Eigulio duktė“.
Agnė Žagrakalytė apie rašymą: „Rašymas man – pabėgimas. Tad ir įkvepia tikriausia visa tai, nuo ko bėgu. Poezija man – oras, maistas, slėptuvė – čia labai iškilmingai parašiau. Darbas (ypač šis terminas tinka gavus honorarą), malonumas (tos penkios minutės po to, kai parašau, mano manymu, vykusį eilėraštį), didelė gėda (tada, kai kas pašaukia „poete“ – mano nuomone, poetu esi, būni tik tą akimirką, kai rašai)“.
Pasak kritikų, svarbiausi poetės kūrybos bruožai – energinga, įmantri,  pokštaujanti vaizduotė, (auto)ironija, balansuojanti ties lengvo humoro ir sarkazmo riba, moters paveikslas, kuris ypač įdomus ir netikėtas: ji – be galo įvairi drąsi, bet įžūli, drąstiška ir aktyvi, lengvabūdiška ir net destruktyvi. Nenuspėjama.

Pojūčių teatras – tai garsų, skonių, kvapų ir prisilietimų teatras, kuriais siekiama sužadinti žmogaus pojūčius, nes jutiminės patirtys yra universali kalba ir bendravimo būdas. Šiame teatre vaizdai užleidžia vietą vaizduotei, nes dalyviai būna užrištomis akimis. „Tokiame spektaklyje jautriau patiriamas judesys, prisilietimas, garsas, kvapas, skonis, išgirstamas tekstas ir pajuntama atmosfera“, – sako teatro įkūrėja ir režisierė Karolina Žernytė.

Birštono viešosios bibliotekos informacija