Dar laikosi prie Nemuno –

Įsitvėrusi ąžuolo šaknies

Kranto atodangoje.

Ąžuolo nebėra.

Tik jo šaknys

Įsitvėrę tos ąžuolo šaknies ir laikysimės, kol gyvi būsim (Algimantas Baltakis).

Paskutinę pavasario dieną Matiešionyse, žymaus Birštono krašto ir Lietuvos kalbininko, baltistikos Ąžuolu vadinamo Jono Kazlausko tėviškėje, netrūko jaunų ir kūrybingų Birštono gimnazijos moksleivių ir Kalbai neabejingų  žmonių. Šiuo jaunatvišku, saulės spinduliais nušviestu ir alyvomis kvepiančiu renginiu baigėsi nuo vasario mėnesio besitęsiančių Lietuvių kalbos dienų renginių ciklas ir buvo paminėti Europos jaunimo metai.
Į renginį atvyko Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, mero pavaduotojas Vytas Kederys, Administracijos direktorė Jovita Tirvienė. Savo dalyvavimu pagerbė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, kuris atvyko kartu su kolege, ryšių su visuomene atstove, Aurelija Baniulaitiene.
Profesorius Jonas Kazlauskas paliko šį pasaulį būdamas labai jaunas, tačiau lietuvių kalbotyrai jis sukūrė išskirtinius pamatus. Paskelbė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo raidą, galūnių kilmę, gvildeno lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos raidą, gilinosi į įvardžiuotinių būdvardžių raidą. Morfologija, fonologija – tai taip pat stipriosios J. Kazlausko pusės. Daugiausia tyrinėjo baltų kalbų istorijos problemas, studijavo baltų kalbų linksniavimo tyrimus. Buvo svarbiausias istorinės baltų kalbotyros leidinio „Baltistica“ pradininkas ir vyr. redaktorius. Pats svarbiausias Jono Kazlausko darbas „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“. Už tai paskirta respublikinė premija.
Galima numanyti, kad kalbininkas Jonas Kazlauskas nepaprastai džiaugtųsi ant savo gimtosios žemės matydamas tiek daug moksleivių ir lietuvių kalbą mylinčių žmonių. Mes, vyresnieji, galime  priminti jaunimui nepaprastai turtingos mūsų kalbos kelio istoriją. Šiuo renginiu siekėme parodyti, kad lietuvių kalba yra draugiška kitų tautų kalboms. Esant nepaprastai žiauriai karinei situacijai Ukrainoje, organizuojant šį renginį, nuspręsta solidarizuotis su Birštono gimnazijoje besimokančiais ukrainiečiais. Moksleiviai dalyvavo lietuvių kalbos kūrybiniuose žaidimuose, buvo galima išbandyti  girtumą imituojančius akinius. Renginiui gyvumo suteikė folkloristė,  folkloro ansamblio ,,Raskila’‘ vadovė Roma Ruočkienė ir jaunatviška birštoniečių muzikos grupė „Stotis“.
Rengiant šią iškylą, siekta, kad dalyviai galėtų šauniai praleisti laiką gamtoje, pasiklausytų muzikos, pažaistų, paragautų gardaus maisto, pasišnekučiuotų ir prisimintų gimtosios kalbos šaknis. Galbūt ši kalbininko gimtoji vieta taps kasmetine Lietuvių kalbos dienų paminėjimo vieta.
Lietuvių kalbos kūrybiniuose žaidimuose dalyvavę moksleiviai buvo apdovanoti Savivaldybės merės padėkomis, simbolinėmis dovanėlėmis. Nugalėtojų komandoms įteikti gardūs prizai.
Renginys buvo mūsų visų. Ačiū B. ir V. Kazlauskų šeimai, kuri taip svetingai priėmė jaunimą.

 Iki kitų kartų!

Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės (vyriausiosios kalbos tvarkytojos) informacija