Likus vos keliems mėnesiams iki to, kai šalies gyventojams turėtų būti pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, vis dar nėra aišku, kas paslaugą finansuos ir kaip organizuoti patį procesą. Savivaldybių atstovai teigia, kad tai yra rimta kliūtis numatytam šios paslaugos teikimui visoje Lietuvoje, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl to, koks bus pavėžėjimo modelis.
Gyventojus pavėžėti pas gydytojus specialistus iki artimiausių gydymo įstaigų Sveikatos sistemos įstatymas savivaldybes įpareigoja jau nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau kol kas neišspręsti esminiai šios paslaugos teikimo klausimai. Atsakymų neturi ir tos savivaldybės, kurios nuo praeitų metų rudens dalyvauja pilotiniame projekte.
„Gyventojų pavėžėjimas buvo pristatomas kaip vienas didžiausių sveikatos priežiūros įstaigų reformos privalumų ir garantijų, kad gyventojai laiku ir patogiai gaus sveikatos paslaugas. Tačiau matome didelę grėsmę, kad ši gyventojų teisė liks neužtikrinta, o lūkesčiai bus apvilti, jei Vyriausybė ir SAM nedelsiant neapsispręs dėl to, kas turi finansuoti šią paslaugą ir kaip teisiškai ją reglamentuoti,“ – teigia laikinai Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Savivaldybių teigimu, jei paslauga taptų valstybės deleguota funkcija, jau dabar jai turėtų būti numatytas finansavimas, pilnai atitinkantis paslaugos poreikį skirtingose teritorijose. Jei vis dėl to ji būtų priskirta savivaldybių savarankiškajai funkcijai, ją teikti nuo metų vidurio – liepos 1 dienos – būtų sudėtinga.
Savivaldybės jau susiplanavo savo šių metų biudžetus, ir bet koks nemenkos sumos nukreipimas staiga atsiradusiai funkcijai reikštų, kad nukentėtų kitos sritys – švietimas, socialinės ar komunalinės paslaugos. Be to, laiku neparengus teisinės bazės, savivaldybės gali neturėti pakankamai laiko įvykdyti reikalingus viešuosius pirkimus, susirasti pavėžėjus ar pasitelkti papildomus darbuotojus palydėjimo paslaugai, kuri būtina sunkiau judantiems pacientams.

Savivaldybes stebina ir tai, kad net iš pirmo žvilgsnio teigiamas sprendimas vykdyti pilotinius projektus nebuvo iki galo išnaudotas.

„Pilotinių projektų, kurie vyksta 13-oje šalies savivaldybių, esmė – išsiaiškinti pavėžėjimo poreikį ir būdus efektyviausiai užtikrinti šią paslaugą, tuomet, išanalizavus ir įvertinus pilotinių savivaldybių patirtį, pasirengti ją teikti visoje šalyje. Atrodo – savaime suprantama, tačiau apie kokią analizę ir išvadas galime kalbėti, kai pilotiniai projektai baigiasi dieną prieš liepos 1-ąją, be jokio laikotarpio įvertinti rezultatus ir suformuoti visai šaliai tinkamiausią modelį? Iki šiol nėra aiškumo, kaip šią funkciją reikės įgyvendinti, nors gyventojams ministerija jau kurį laiką komunikuoja apie tokią galimybę,“ – pažymi laikinasis LSA prezidentas A. Klišonis.

Be to, šiuo metu numatoma, kad vežant pacientus už savivaldybės ribų, paslaugą finansuos valstybė, tačiau tokios tvarkos kažkodėl ketinama netaikyti žiedinėms savivaldybėms.

Savivaldybės yra pasirengusios situaciją artimiausiu metu dar kartą aptarti su Seimo sveikatos reikalų komiteto, Vyriausybės ir SAM atstovais.

Primename, kad pavėžėjimo paslaugą numatoma teikti tam tikrus socialinius ir medicininius kriterijus atitinkantiems gyventojams.

Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija