Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, minima kasmet rugsėjo 10-ąją, yra priminimas mums visiems, kad savižudybė nėra neišvengiama lemtis. Tai – gili, laikinai žmogų paralyžiuojanti krizė, kurią bendruomenės susitelkimu, atvirumu ir laiku suteikta pagalba galime įveikti. Kasmet ši diena kviečia mus stabtelėti ir susimąstyti apie tuos, kurie kovoja su nepakeliamu emociniu skausmu, bei stiprinti ryšį, kuris gali tapti gelbėjimosi ratu. Ši tema skatina mus atsisakyti stigmatizavimo, gėdos ir slegiančios tylos, suprasti, kad atviras pokalbis apie psichikos sveikatą nėra silpnumo ženklas, o gebėjimas išklausyti be išankstinio vertinimo yra stipriausia prevencijos forma. Pereidami prie supratimo ir palaikymo kultūros, mes kuriame visuomenę, kurioje kiekvienas krizę išgyvenantis žmogus drįstų paprašyti pagalbos. Gebėjimas laiku atpažinti pagalbos šauksmą yra įgūdis, kurį privalome ugdyti kiekvienas. Dauguma asmenų, išgyvenančių savižudybės krizę, siunčia tiesioginius ar netiesioginius ženklus. Svarbu jų nenuvertinti ir nebijoti reaguoti.

Rugsėjo 4 dieną Birštone vyko savižudybių prevencijos mokymai safeTALK, kuriuos organizavo Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras. Dauguma galvojančių apie savižudybę žmonių tiesiogiai arba netiesiogiai kviečia jiems padėti. SafeTALK mokymuose išmokstama atpažinti kvietimus ir nukreipti galvojantį apie savižudybę žmogų tolimesnės pagalbos.

Dauguma žmonių, turinčių minčių apie savižudybę, nenori mirti. SafeTALK mokymai skirti lavinti įgūdžius, padedančius laiku pastebėti savižudybės krizę išgyvenančių asmenų pagalbos šauksmą, mintis ir ketinimus nusižudyti bei tinkamai į juos reaguoti.

Vyrauja pavojingas mitas, kad tiesus klausimas apie savižudybę gali „pakišti mintį“ ar paskatinti žmogų veikti. Moksliniai tyrimai rodo priešingai: atviras, ramus klausimas „Ar tu galvoji apie savižudybę?“ yra saugus. Jis ne tik nesukelia rizikos, bet ir suteikia kenčiančiam asmeniui „leidimą“ kalbėti apie savo skausmą, būti išgirstam ir pasijusti mažiau vienišam su savo mintimis.

Atpažinus krizės ženklus, būtina asmenį nukreipti profesionaliai pagalbai. Lietuvoje pagalbos tinklas yra platus ir prieinamas įvairiais būdais.

Internetinės platformos:

• tuesi.lt – nacionalinė savižudybių prevencijos svetainė (informacija pagal savivaldybes).
• pagalbasau.lt – psichikos sveikatos resursai ir savipagalbos įrankiai.

Emocinės paramos linijos:

• Jaunimo linija:  800 28888 (visą parą, jaunimui).
• Vaikų linija: 116 111 (vaikams).
• Vilties linija: 116 123 (visą parą, suaugusiems).
• Pagalbos moterims linija: 800 66 366 (visą parą).
• Pagalba vyrams: „Vyrų linija“ (0 670 00027) ir „Nebūk vienas“ (0 604 11119).
• Caritas išklauso: 800 70 008 (emocinė parama).
• Sidabrinė linija: 800 80 020 (senjorams).
• Tėvų linija: 800 900 12 (konsultacijos tėvams).
• Psichologinės krizių pagalbos centras: 1815.

Savižudybė nėra izoliuotas reiškinys – tai mūsų visų bendruomenės sveikatos ir tarpusavio ryšio atspindys. Stipriausia prevencija yra rūpestinga aplinka, kurioje kiekvienas jaučiasi išgirstas, o emociniai sunkumai nėra nuvertinami.

Jei šiandien jauti nepakeliamą skausmą ar beviltiškumą – prašau, NELIK VIENAS. Tai, ką išgyveni, yra sunki, bet įveikiama būsena. Kreipkis pagalbos dabar. Tu esi svarbi mūsų bendruomenės dalis, o išeitis visada egzistuoja.

Birštono savivaldybės administracijos informacija