Per pastaruosius dešimtmečius naujos planavimo tendencijos formavo Europos miestus: miesto teritorijos pradėjo vadinamąjį „miesto regeneracijos“ procesą, kuris lėmė viešųjų erdvių atnaujinimą, miesto centrų pertvarkymą ir naujų inovacijų rajonų atsiradimą. Miestuose pradėtos diegti naujos technologinės sistemos, tokios kaip transporto valdymo sistemos, vandens ir taršos stebėjimo sistemos, išmanūs energijos tinklai ir energiją taupantys pastatai, vedantys prie „išmaniojo miesto“ įgyvendinimo. Naujo aplinkosauginio požiūrio poreikis miestų planavime lėmė naują kryptį: žodžiai „perdirbimas“, „renaturalizacija“ ir „atgaivinimas“ dažnai naudojami kuriant miesto teritorijų plėtros strategijas.

Šios strategijos daugiausia buvo taikomos turtingiausiose mūsų miestų dalyse, siekiant pritraukti turizmą ir įmones. Siekiant taikyti regeneracijos strategijas, išmaniąsias sistemas ir renaturalizacijos procesus ir apleistose teritorijose, turime atsižvelgti į šiuos aspektus:

– apleistos teritorijos yra tos, kuriose susijungia daugiausia miesto problemų: jos dažniausiai kenčia nuo taršos problemų dėl dabartinio ar ankstesnio pramonės ir infrastruktūros objektų buvimo, nuo socialinių problemų dėl jų gyventojų skurdo ekonominiu ir švietimo požiūriu, nuo socialinės įtampos dėl skirtingos kultūrinės aplinkos, nes tai yra sritys, kuriose gyvena dauguma imigrantų, dėl paslaugų trūkumo ir prastos kokybės pastatų bei viešųjų erdvių. Tai sukelia problemų, susijusių su gyvenimo sąlygomis, funkcionalumu, gyvenimo kokybe ir socialine sanglauda, žinių ir aplinkosauginio švietimo trūkumu, o sunkiausiais atvejais – fizinės ir psichinės sveikatos problemomis;

– daugėja informacijos apie klimato kaitos poveikį mūsų planetai ir poreikį taikyti prisitaikymo strategijas. Per pastarąjį dešimtmetį pradėta bandyti gamtos pagrindu sukurtų sprendimų (NbS) diegimą, siekiant padidinti miestų atsparumą klimato kaitai. Sprendimai buvo atrinkti ir įvertinti pagal jų efektyvumą teikiant ekosistemines paslaugas. Tačiau šiandien atsiranda naujas modelis, linkęs laikyti gamtą ne tik ekosistemos paslaugų teikėja, bet ir savarankišku subjektu, atsižvelgiant į gamtos poreikius, būklę, dirgiklius ir suderinamumą su žmogaus aplinka;

– atsiranda novatoriškos vertinimo, modeliavimo ir stebėsenos sistemos, pagrįstos dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi, įtraukiančia realybe, žaidimų metodika. Šios inovacijos atveria galimybes pasiekti didesnį teikiamos informacijos tikslumą ir įtraukimo sudėtingumą, kuris anksčiau nebuvo nagrinėjamas, taip padedant įveikti susidomėjimo dalyvavimu trūkumą ir švietimo stoką žinių perdavimui per praktiką.

Atsižvelgdamas į šiuos aspektus, projektas „GreenInCities“ siekia kurti, išbandyti ir patvirtinti metodikas ir priemones, skirtas bendradarbiavimu pagrįstiems klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos miesto planavimo metodams įgyvendinti ir bendrai kurti novatoriškus „žalinimo“ ir renaturalizacijos sprendimus teritorijų regeneracijai, pertvarkymui ir taršos mažinimui apleistose teritorijose, sprendžiant šiuos iššūkius:

1 iššūkis: gerinti visuomenės informuotumą apie pažeidžiamas grupes, gyvenančias apleistose teritorijose, rasti naujas strategijas ir metodus, kaip įtraukti pažeidžiamas žmonių grupes, gyvenančias apleistose teritorijose, ir suteikti joms galių bendro kūrimo, sprendimų priėmimo, stebėsenos ir priežiūros veikloje, taip užtikrinant teisingas ir veiksmingas žalinimo ir renaturalizacijos intervencijas, taip pat žmonių atsakomybę už regeneracijos projektus, o tai turės ilgalaikį teigiamą poveikį bendruomenei.

2 iššūkis: peržengti klasikinį žalinimo ir renaturalizacijos supratimą, įtraukiant gamtinės aplinkos sveikatos aspektą ir sprendžiant sąvokas, įtrauktas į atitinkamą ES politiką ir iniciatyvas, ištirti gamtinių rūšių poreikius ir jų suderinamumą su žmonių poreikiais, siekiant rasti abipusiai naudingus holistinius sprendimus, kurie galėtų pagerinti tiek žmonių, tiek gamtinių rūšių sveikatą ir gerovę, tuo pačiu metu derinant ir atliepiant svarbias ES iniciatyvas ir politiką, tokias kaip Naujasis Europos Bauhausas, Europos žaliasis kursas ir darnaus vystymosi tikslai, taip pat klimato kaitos, atsparumo ir prisitaikymo iššūkiai.

3 iššūkis: pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis, siekiant pagerinti bendro kūrimo procesą ir padidinti miesto regeneracijos poveikį, eksperimentuoti su naujais pažangių technologijų taikymais, siekiant suderinti įvairių ir skirtingų suinteresuotųjų šalių indėlį į vietos analizę, kurti naujas priemones ir metodikas, kurios padarytų bendrą kūrimą patrauklesnį, veiksmingesnį ir įtraukesnį. Rasti naujas reikšmes dideliuose duomenų kiekiuose, prieinamuose miestų informacinėse sistemose, ir per įvairius jutiklių rinkinius tiksliai numatyti ir stebėti miesto regeneracijos proceso efektyvumą.

Apskritai, norint įveikti šiuos iššūkius, reikės taikyti daugiadisciplinį požiūrį, apjungiantį socialinius ir aplinkos mokslus, dizainą ir technologijas. Taip pat reikės glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pažeidžiamas grupes, politikos formuotojus ir gamtines rūšis, siekiant užtikrinti, kad projektas atitiktų jų poreikius ir būtų svarbus jų interesams.

Birštono savivaldybės administracija projekte dalyvauja kaip viena iš 31 projekto partnerių, kurios teritorijoje bus diegiami konkrečiai vietovei parinkti žalinimo ar teritorijos regeneravimo ir pritaikymo įvairių suinteresuotų grupių poreikiams sprendiniai.

Projektas „GreenIn Cities“ finansuojamas Europos Sąjungos „Horizon“ programos lėšomis. Jam įgyvendinti yra skirtas 12 milijonų eurų finansavimas.

Birštono savivaldybės informacija