Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda sukeliantis pavojų aplinkai žolės deginimas sukeliantis pavojų aplinkai, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 115 gaisrų, išdeginusių per 39 ha. Pernai iki kovo 16 d. jų buvo kilę 75 proc. daugiau – 452 gaisrai. Jų metu išdegė per 229 ha pievų, miškų, ražienų ir kitų teritorijų.
Šiemet daugiausia gaisrų kilo Vilniaus (64), Alytaus (14), Kauno (9) ir Marijampolės (8) apskrityse. Vilniaus apskrityje išdegė 32 ha, Alytaus ir Marijampolės – po 3 ha, Kauno – 0,62 ha atvirųjų teritorijų. Daugiausia žolės gaisrų šiemet kilo kovo 14 d. (29 gaisrai) ir kovo 15 d. (19 gaisrų).

Siekdami sumažinti žolės gaisrų skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, šalies valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atvirosiose teritorijose kovo–gegužės mėnesiais vykdys prevencinę akciją „Nedegink žolės!“

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad padegus žolę sparčiai plintanti ugnis kasmet supleškina dešimtis namų, kartais šie gaisrai nusineša ir žmonių gyvybes. Jie primena, kad prasidėjus pavasariui ir atšilus orams daugelis pradeda gaminti maistą lauke, bet pamiršta, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Dėl neatsakingų piliečių išdega tūkstančiai hektarų nenušienautos žolės, nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, aplinkinius pastatus, ir, skaudžiausia, tokiuose gaisruose kasmet žūva ne tik pievų, miškų gyventojai, medynai, bet ir žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų.

Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Baudos už  gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:

• Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų;
• Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų;
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija