Skandinavijos šalyse vyrauja požiūris, jog nevyriausybinės organizacijos (NVO) šiuolaikinėje visuomenėje vaidina išskirtinį vaidmenį, susijusį tiek su viešųjų paslaugų teikimu, tiek su atstovavimu visuomenės grupių interesams bei tam tikrų visuomenei svarbių klausimų ir problemų sprendimu.
NVO dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme – tai vietos valdžios veiklos varomoji jėga, todėl šios veiklos skatinimui ir tobulinimui skiriamas didelis dėmesys. NVO yra pripažįstamos ir kaip pilietinės visuomenės elementas, ir kaip savivaldybių organizuojamų viešųjų paslaugų rinkos dalyvis, šių paslaugų galimas teikėjas. Be to, tiek savivaldybės, tiek NVO turi tą pačią paskirtį – užtikrinti galimybę gauti viešąsias paslaugas, atitinkančias bendruomenės žmonių poreikius. Taigi, NVO dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime yra naudingas ir vietos valdžiai, ir kiekvienam bendruomenės nariui.
Viešųjų paslaugų rinka yra efektyvi tik tada, kai ji yra konkurencinė. Tai, kad paslaugų pagrindinis pirkėjas yra savivaldybė reiškia, kad iš jos pusės kyla pagrindinė moki paklausa ir ji turi būti suinteresuota konkurencinės rinkos plėtra. Savivaldybių viešųjų paslaugų teikėjai turi būti ne tik vietos savivaldybių organizacijos, bet ir NVO, privatus verslas ir kiti. Savivaldybė turi aktyvinti viešųjų paslaugų rinką. Pagrindiniai argumentai, kodėl svarbu aktyvinti viešųjų paslaugų rinką ir pereiti prie mišraus paslaugų modelio yra tokie:
• didėja siūlomų paslaugų įvairovė ir kokybė, paslaugos dažnai teikiamos klientui priimtinesniais būdais;
• konkurencija tarp paslaugų teikėjų leidžia mažinti paslaugų kainas;
• savivaldybių ir NVO bendradarbiavimas leidžia operatyviau reaguoti į naujai iškylančius klausimus, išspręsti nepopuliarias, savivaldybėms mažiau žinomas problemas, taikyti lankstesnius paslaugų teikimo būdus.
Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta stiprinti NVO, plėsti bendruomenių savivaldą, akcentuojama, kad „viešasis sektorius teikia tik tas paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės organizacijos, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės“, tačiau šalies savivaldybių ir NVO bendradarbiavimas dar nėra toks veiksmingas, koks galėtų būti. Jį būtina tobulinti, nes trūksta abipusio pasitikėjimo, sutarimo ir motyvacijos. Pavyzdžiui Norvegijoje NVO yra laikomos vienu iš svarbiausių valstybės partnerių, teikiant viešąsias paslaugas. Norvegijoje paslaugos iš nevyriausybinių organizacijų perkamos sutariant paslaugos kainą – skaičiuojama, kiek paslauga kainuos vienam klientui ir kokiam kiekiui klientų NVO galės suteikti paslaugas, tad ir mokama už klientus. Tokiu atveju NVO gali gauti pelną iš savo paslaugų, kurį paskirsto naujoms paslaugoms plėtoti arba esančių paslaugų nuoseklumui ir tęstinumui užtikrinti, išlaikyti organizaciją, specialistus.
Taigi, paslaugų teikimas nenutrūksta, kaip projektinio finansavimo atveju. Didžioji dauguma visų paslaugų, perkamų iš NVO, finansuojama iš valstybės ir savivaldybių lėšų, tad NVO gali susitelkti į paslaugų kokybę, kadangi nereikia papildomai užsiimti lėšų paieška ar nuolatiniu išgyvenimo klausimu, įprastu Lietuvoje.

NVO informacijos ir paramos centro informacija