– Birštono savivaldybei vadovaujate jau trečią kadenciją. Kiekvienos kadencijos metu, matyt, kėlėte skirtingus klausimus, kokie jie buvo ir kokius svarbiausius klausimus sau keliate šiandien?
– Nors visas kadencijas vienija bendras pagrindinis tikslas – siekti, kad gerėtų mūsų miesto ir seniūnijos žmonių gyvenimo aplinka, kad kurortą pamėgtų turistai ir kad daugėtų verslo investicijų, – bet kiekvienas laikmetis diktavo ir diktuoja savas užduotis.
Pirmosios kadencijos pradžioje išsikėlėme sau iššūkį – prikelti kurortą iš sąstingio ir paneigti vyravusią nuomonę, kad Birštonas – tik vyresnio amžiaus žmonių poilsio vieta. Todėl daug dirbome, tvarkydami viešąsias erdves, miesto infrastruktūrą, taip kurdami patrauklesnes ir palankesnes investicijoms sąlygas.
Džiaugiuosi, kad mums pavyko įgyvendinti savo planus ir sumanymus. Šiandien mes jau tapome ir jaunų šeimų kurortu.
Tarp svarbesnių darbų buvo ir kokybiškesnio vandens tiekimo, šilumos trasų atnaujinimo, nuotekų valyklos rekonstrukcijos ir kitų ūkinių klausimų, padėsiančių Birštonui tapti žaliu ir švariu kurortu, sprendimas.
Vandentiekis pasiekė ir Būdų kaimą bei sodų bendriją „Rūta“, buvo rekonstruotos Birštono Vienkiemio gatvės, išspręsta daug kitų ūkinių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo klausimų. Gyventojų pageidavimu mums pavyko prisikviesti  daugiau prekybos centrų ir taip išspręsti ilgai buvusią aktualią prekybos problemą. Dabar jau nereikia važiuoti apsipirkti į Prienus.
Galime džiaugtis ir Nemajūnų dienos centro veikla. Esam, ko gero, vieni iš nedaugelio Lietuvoje, neapleidę uždarytos mokyklos pastato, o įrengę žmonėms labai reikalingas socialines paslaugas teikiantį centrą.
Esu laiminga, kad intensyviai ieškant sprendimų, mums pasisekė pritaikyti kurorto privalumus vietos žmonių reikmėms. Kalbėjome, kad gyvename ant mineralinio vandens kupolo, bet turėjome tik dvi biuvetes, kur galėjome atsigerti mineralinio vandens. Dabar gyventojų paslaugoms – ir mineralinio vandens garinimo bokštas, ir Birutės vila, ir Kneipo sodas. Ir visa tai nemokamai.
Taigi įveikta tikrai nemažai iššūkių, bet ne mažiau ambicingų planų turime ir ateičiai.
– Vasario mėnesį jau įpusės šios kadencijos  Tarybos veikla. Kurie iš daugelio priimtų sprendimų, Jūsų nuomone, buvo sėkmingiausi, turėjo daugiausia įtakos birštoniečių ir visų savivaldybės gyventojų gerovei?
– Tarp daugelio priimtų sprendimų galėčiau kaip svarbesnius paminėti sprendimus dėl nuotekų valyklos rekonstrukcijos, vandentiekio ir šilumos trasų keitimo, ekonomaizerio įrengimo. Manau, kad sprendimai dėl šilumos ūkio buvo ypač reikšmingi, nes perėję prie biokuro ir naudodami visai mažai dujų, šiandien turime vieną mažiausių kainų už šildymą Lietuvoje.
Svarbūs buvo ir sprendimai dėl Siponių kelio išasfaltavimo, naujų dviračių takų tiesimo, gatvių tvarkymo, naujų darbo vietų kūrimo ir kiti.
Kaip per viešbučio „Pušynė“ atidarymą kalbėjo jos savininkas Antanas Kavaliauskas, apleisto pastato virtimą į 60 vietų ekonominės klasės viešbutį paskatino būtent savivaldybės administracijos paraginimas ir įtraukimas šio pastato į neprižiūrimų pastatų sąrašą su iš to išplaukiančiu didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu.
Analogiškas postūmis privertė ir Algirdo gatvės apleistų pastatų savininkę – ž.ū. bendrovę „Dagvijarą“ parduoti pastatus „Eglės“ sanatorijos savininkams, kurie jų vietoje planuoja 3 sanatorijos korpusą. Tai – puikūs pavyzdžiai, kokią naudą davė Tarybos sprendimai ir administracijos darbas su apleistų pastatų savininkais.
– Kokius išskirtinius 2016 metų darbus norėtumėte prisiminti?
–  „Versli Lietuva“ surengtuose „Institucijų apdovanojimuose 2016“ Birštono savivaldybė buvo apdovanota „Už geriausią verslo aplinką“. Esame viena inovatyviausių ir aktyviausių Lietuvos savivaldybių bei institucijų. Į versliausių savivaldybių lyderių dešimtuką patenka ir Birštonas – iš 57 pozicijos šoktelėjo į 10 vietą.
Privačių investicijų srityje labai reikšmingu įvykiu tapo „Vytautas Mineral Spa“ atidarymas, džiugina ir tolimesnė „Eglės“ plėtra.
Toliau rūpinomės apleistų pastatų tvarkymu, Daugiafunkcio sporto centro projektavimo ir statybos darbais. Manau, kad Birštoną papuošė pernai pastatyta Vaižganto skulptūra ir atnaujintas skulptūrų skveras.
Džiaugiuosi, kad Birštono savivaldybė yra viena iš trijų Lietuvoje, kurioje, bendradarbiaujant su Vokietijos vyriausybe, pradėtas įgyvendinti demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas. Turime galimybę pasinaudoti Vokietijos patirtimi, Birštone pritaikyti geriausias praktikas ir kompetencijas. Sparčiai vyksta ir daugiabučių namų renovacija. 21 pastatas jau renovuotas. Šiuo metu remonto darbai vyksta dar keturiuose namuose ir 15-kai daugiabučių namų rengiami investiciniai projektai.
Neabejoju, kad prisiminsime ir išskirtinius renginius. Tai – jubiliejinę Birštono kurorto šventę, Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatą.
Jau turime ir „Birštoniečio kortelę“, aktyviai bendradarbiavome su Japonijos, Izraelio, Kroatijos ir kitų šalių ambasadoriais ir ambasadomis, dar labiau plėsdami ryšius su užsieniu.
2016-uosius užbaigėme rekordiniu turistų ir poilsiautojų nakvynių skaičiumi. 2015-aisiais buvo 285225 nakvynės, o 2016-aisiais tikėtina, kad viršysime 300 tūkst. Turistų 2015-aisiais sulaukėme virš 80 tūkst., o 2016-uosius užbaigėme su 90 tūkstančių.
Nemažai nuveikta ir įvaizdžio bei komunikacijos srityje. Pristatytas daug dėmesio ir puikių komentarų sulaukęs įvaizdinis filmas apie Birštoną; parodytas dokumentinis filmas per LRT TV „Mano miestas – Birštonas“, bendrauta su Lietuvos ir užsienio žurnalistais, vyko kurorto pristatymai parodose, verslo misijose.
– Kaip sekasi draugauti su verslu?
– Su verslo atstovais ryšys yra glaudus. Jau tapo tradicija rengti „Verslo pusryčius“ su Birštono verslo atstovais, kurių metu aptariame darbų rezultatus, verslo naujoves, diskutuojame apie miesto indėlį į verslo plėtrą, investicijų pritraukimą. Verslo atstovai išsako savo rūpesčius, problemas, pateikia idėjas, ko reikia miestui, visada kartu aptariame strateginius, ateities planus.
Ne tik „Verslo pusryčių“ metu, bet ir kasdien, mano kabineto durys atviros mūsų verslo atstovams, vadovams, visuomet laukiu susitikimų su jais, kartu sprendžiame aktualius klausimus.
Mano komandos nariai taip pat susitinka su verslo atstovais, žmonėmis, įmonėse atsakingais už rinkodarą, marketingą. Remdamiesi Savivaldybės strateginiu planu, Komunikacijos planu, miesto komunikacijos planus derina su verslo marketingo, rinkodaros planais. Kartu planuoja iniciatyvas, idėjas, renginius.
– Atidžiai stebite savivaldybės įmonių bei įstaigų darbą. Kaip vertinate jų veiklą ir kokius uždavinius joms keliate?
– Manau, kad svarbiausia yra siekti kokybės, kad įmonėse ir įstaigose būtų tobulinamos vadovų, darbuotojų kompetencijos. Reikia siekti, kad įstaigų išlaidos mažėtų, kad įstaigos „naudotų“ ne tik Savivaldybės biudžetą, bet pritrauktų ir ES lėšas, rengtų dar daugiau projektų ES finansavimui gauti.
– Kuo Jums pačiai patinka Birštonas ir ko jam dar trūksta?
– 35 metus gyvenu ir dirbu Birštone. Per šį laikotarpį, o ypač per pastaruosius ketverius metus, kartu su komanda, su pačiais Birštono gyventojais, pavyko nuveikti daug darbų. Juos matome ne tik mes, birštoniečiai, bet pokyčius pastebi ir kiti Lietuvos gyventojai. Kartu dirbant, mums pavyko pasiekti, kad Birštonas taptų žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kurorte prasidėjo naujų sanatorijų, gydyklų statyba. Pagaliau pastatai „vaiduokliai“ prikelti naujam gyvenimui. Per pastaruosius keletą metų kurorte sukurta keli šimtai naujų darbo vietų. Akivaizdu, kad be aiškios vizijos, be ilgalaikės strategijos, be darnaus komandinio darbo, to nebūtume pasiekę.
Man Birštonas – savas kraštas, čia širdžiai mieli, artimi, savi žmonės. Man labai svarbus yra bendravimas su žmonėmis. Labai rūpi, kuo jie gyvena, kokie jų rūpesčiai, kokios problemos, kokių idėjų jie turi. Daug bendrauju ir susitinku su NVO, bendruomenėmis, lankau vienišus Birštono krašto žmones, susitinkame su Trečiojo amžiaus universiteto nariais, su jaunimu, su verslininkais. Mielai priimu gyventojus, kalbamės apie jiems rūpimus klausimus. Stengiuosi įsiklausyti į žmonių nuomonę. Kartais būtent susitikimai bei pokalbiai su gyventojais pakoreguoja ir darbinius planus. Pavyzdžiui, po susitikimo su Dimšiškių gyventojais atkreipėme dėmesį ir sprendėme čia gyvenančių žmonių aprūpinimo vandeniu problemą, žmonių siūlymu atsirado ir kai kurios stotelės, į jų nuomonę atsižvelgiame tvarkydami kelius ir spręsdami kitus klausimus. Bendraudama su žmonėmis ir pati mokausi.
Pradėti nuoseklūs darbai bus tęsiami. Ir toliau sieksime, kad Birštone neliktų nei vieno apleisto pastato. Nerimą kelia privačių savininkų įsigytas turtas. Ir toliau raginsime tvarkyti įsigytus pastatus, pritaikyti juos verslui. Ir toliau kursime verslui, investicijoms palankią aplinką. Bus tvarkomos gatvės, viešosios erdvės, tiesiami dviračių takai, turėtų atsirasti dar daugiau apgyvendinimo ir maitinimo vietų.
– Tad kokie būtų tie svarbiausi 2017 – ųjų darbai?
– Visų pirma, dėmesys socialiniams klausimams. Plėsime Nemajūnų dienos centro teikiamų paslaugų spektrą – nuo šių metų garbaus amžiaus vienišus gyventojus kartu su socialine darbuotoja lankys ir slaugytoja. Metų pabaigoje bus atidarytas Slaugos skyrius Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre. Labai svarbu sudaryti sąlygas  jaunoms šeimoms bei jauniems specialistams įsikurti Birštone.
Šiemet Birštone turi atsirasti ir naujų traukos objektų, toliau tęsime renovacijos darbus, tvarkysime gatves, apleistus pastatus, įgyvendinsime įvairius bendrus projektus su lenkais, latviais, baltarusiais, vykdysime įvairias programas.
Mieste ir bendruomenėse vyks daug įvairių kultūrinių ir sportinių renginių, švenčių, sulauksime daug svečių. Žodžiu, gyvensime labai turiningai.
– Ar užteks viskam pinigų? Ar tenkina šių metų biudžetas, kurį žadate mėnesio pabaigoje tvirtinti?
Džiaugiuosi, kad 2016 metus baigėme surinkę daugiau pajamų, negu planavome. Viršyti gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai. 2017 metams planuojame atlikti tiek pat darbų, kiek turėsime lėšų. Būtina mažinti ir biudžeto įsiskolinimą. Prognozuojame, kad augs ir 2017 m. biudžetas.
– Kiniečių horoskopas teigia, kad vasario pabaigoje prasidėsiantys gaidžio metai bus palankūs tiems, kurie energingi ir aktyvūs, drąsiai priima naujus iššūkius. Taigi gaidys palaikys visus, kurie demonstruos aktyvumą, nebijos rizikuoti, ypač gimusius gaidžio metais. Ar esate pasirengusi toliau versti kalnus?
– Taip, aš esu pasirengusi. Visada gyvenime man buvo svarbu kokybė, nuolatinis tobulėjimas, ambicingas tikslų siekimas, naujų idėjų generavimas. Neveltui ir mano moto, kuriuo vadovaujuosi gyvenime ir darbe, yra: „Užkopus į didžiulį kalną, atrandi dar daugiau kalnų, į kuriuos galėtum įkopti“ (Nelsonas Mandela). Ir šiais metais planuoju judėti tik pirmyn, tik į priekį.
Sau ir savo komandai keliu aukštus reikalavimus darbo kokybei, kompetencijoms, savęs tobulinimui, tikslų siekimui. Norėtųsi, kad ir kiti politikai, Birštono savivaldybės tarybos nariai, dalyvautų įvairiuose mokymuose, gilintų savo turimas žinias, tobulėtų, norėtų mokytis. Tuomet būtų galima siekti dar geresnių rezultatų miesto labui.
– Jūsų partijos bičiulis Gediminas Kirkilas yra sakęs, kad sudėtinga moteriai būti politikoje, nes pas mus dar nėra tokios politinės kultūros. Ar iš tiesų sunku konkuruoti su vyrais įtakojant valstybinio ir politinio lygio sprendimus?
– Niekada nebuvo problemų bendraujant ir dirbant su vyrais. Manau, daug kas priklauso ir nuo pačios moters, kaip ji pati jaučiasi, kaip ji save pristato. Gyvenime teko dirbti daugelyje kolektyvų, kuriuose dauguma buvo vyrai. Manau, kad, kalbant apie vadovavimą, lyderystę, neturėtų būti aptariama lytiškumo tema. Reikia siekti, kad žmonės matytų tavo, kaip vadovo, kaip lyderio, savybes, vertintų kompetencijas, patirtį, žinias. Nežinau, kaip jaučiasi vyrai vadovai, bet, manau, tiek moterys, tiek vyrai, turi turėti daug žinių ir atkaklumo, siekdami tikslų, tada juos vertina. Džiaugiuosi, kad į mano, kaip vadovės ir lyderės mintis, idėjas, pastabas yra reaguojama, mane vertina. Labai svarbu yra pelnyti ir jausti tarpusavio pasitikėjimą su žmonėmis, su kartu dirbančia komanda. Žinoma, tą pasitikėjimą būtina užsitarnauti.
– Jūsų laikas labai užimtas, net ir savaitgaliai ir dažni vakarai neatsiejami nuo darbinių reikalų, tad kaip pasiseka atsiriboti nuo kasdienių problemų ir pabūti su savimi ir artimais žmonėmis?
– Visuomet stengiuosi rasti laiko pabūti su savo artimiausiais žmonėmis, šeima, sūnumis, savo anūku. Mėgstame leisti laiką gamtoje, neretai naudojuosi ir kurorto teikiamais malonumais: būnu gamtoje, aktyviai leidžiame laiką, lankomės sveikatinimo procedūrose. Labai mėgstu sodinti gėles, džiaugtis jomis, puošti namus. Dažnai visi kartu su šeima, artimaisiais, draugais leidžiame laiką sodyboje prie Nemuno arba ant Nemuno kranto Birštono kurorte.
– Sakoma, kad protingas mokosi iš svetimų klaidų, bet ne kiekvienas šia išmintimi vadovaujasi. Kaip manote, ar dažnai klystate, ar lengvai pripažįstate savo klaidas? Jeigu turėtumėte galimybę laiką atsukti atgal, ką norėtumėte pakeisti?
– Kas nedirba, tas neklysta, tačiau nepasakyčiau, kad veikloje buvo tokių klaidų, kurios iš esmės kažką keistų ar nulemtų. Ko gero, žmonėms iš šalies geriau matosi, norėčiau, kad jie jas pasakytų…
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė, laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė