| Kovo 9 d. Birštono TAU paskaitą „Šiuolaikiniai vaikai. Ar labai jie kitokie?“ skaitė VDU lektorė, porų ir šeimų konsultantė dr. Erika Varžinskienė. Paskaitos pradžioje Laura pasakė, kad ji aktyviai dirba su įvairiomis šeimomis, bet jos nuomone labai trūksta įsigilinimo į tai, kas slypi už vienokio ar kitokio vaikų ar suaugusių elgesio. Pranešėja mano, kad kartos ne taip jau labai ir skiriasi. Visiems labai svarbu siekti pripažinimo. Paskaitos pradžioje Laura paragino išsakyti lūkesčius vaikams ir „sėkmingiems“ suaugusiems. Paaiškėjo, kad kai kurie mūsų lūkesčiai vaikams, paskui labai prieštarauja tam, ko mes tikimės iš suaugusių. Pavyzdžiui, vaikystėje norime paklusnaus vaiko, bet paskui viliamės, kad jis drąsiai išsakys savo nuomonę net tada, kai ji nesutaps su kitų, vaikystėje reikalaujame laikytis tėvų nurodymų, o paskui laukiame, kad suaugę imsis iniciatyvos ir savarankiškai priiminės sprendimus ir pan. Kartais suaugusieji draudžia vaikams kažką daryti, nes taip patogiau jiems: gaminti iš miltų, nes tada reikės tvarkyti virtuvę, plauti grindis, nes vis tiek neišplaus taip tobulai ir pan. Vaikams, kaip ir suaugusiems, be galo svarbu būti reikšmingais. Tai – pamatinis kiekvieno visuomenės nario poreikis, ne tik vaikų, nors būtent jie šito ypatingai siekia ir susiduria su dar didesniais sunkumais. Aplinkiniai pastebi vaikų poelgius ir juos vertina, o šie pasąmoningai fiksuoja, kokių poelgių dėka jie sulaukia daugiau mūsų dėmesio, kaip elgtis naudingiau. Deja, dažniausiai mes nematome tinkamo vaikų elgesio, nes laikome jį savaime suprantamu, tačiau labai greitai reaguojame į nusižengimus. Tai, Lauros nuomone, ir yra mūsų didžioji klaida: turėtume akcentuoti gerus darbus, tinkamus poelgius. Be to, labai svarbu taip sudaryti sąlygas, kad vaikai galėtų rinktis, apsispręsti. Kitaip vaikas niekuomet neišmoks pats priimti sprendimo, bus labai priklausomas nuo tėvų, kitų suaugusių. Laura pastebėjo, kad jaunoji karta pasižymi šiomis savybėmis: meistriškai tvarkosi su dideliu informacijos kiekiu, išoriškai atsipalaidavę, nuolat įsitempę viduje, nes bijo pražiopsoti kažką svarbaus, visada siekia patvirtinimo, kad elgiasi teisingai, pasižymi padidintu aktyvumu, juos sunkiau sudominti, be to, ilgą laiką yra labai priklausomi nuo tėvų. Vidinę įtampą vaikams sukelia didžiulis kiekis veiklos jų aplinkoje, kai nereikia sukti galvos: kompiuteriniai žaidimai, internetas, televizija ir pan. Vaikams trūksta nuobodžiavimo. Mes per daug stengiamės viską užpildyti. Nuobodulys skatina kurti. Anot Lauros, vaikai stokoja laisvo žaidimo. Labai svarbu vaikų neperkrauti ir nenorėti to, kas nepriklauso jų amžiui. Pranešėja mus supažindino su E. H. Eriksono asmenybės stadijomis ir krizėmis. Paaiškino, kas būdinga kokio amžiaus vaikui, kokios krizės gali kilti. Be galo svarbu mokyti vaikus lyginti save su ankstesniuoju savimi, o ne su kitais. Tik 7-11 metų vaikai geba suprasti humorą, perkeltines prasmes. Paauglystėje jie mokosi ginti savo interesus. Paauglį Laura palygino su pajūrio smėliu, kurį reikia švelniai laikyti saujoje, nubrėžiant ribas, bet nespausti tarp pirštų, nes jis išbyrės. Šiuolaikiniai tėvai, anot pranešėjos, labai daug dirba. Lietuvoje daugėja nepilnų, išsiskyrusių šeimų. Be to, kol tėvai darbe, vaikus ugdo kompiuteriai ir televizija, o paskui gimdytojai jaučia kaltę, kad tiek mažai dalyvauja vaiko gyvenime, todėl viską leidžia, išlepina. Kai nenustatomos ribos, vaikas jaučiasi nesaugus, elgiasi destruktyviai, pasąmoningai siekdamas to saugumo. Dėl per didelio tempo nerimas tik auga, vaikui sunku būti reikšmingu. L. Viržinskienė akcentavo, kad labai svarbu, jog tėvai mokėtų nustatyti galimas ribas, leistų pajusti poelgių pasekmes, kad patys suaugusieji suprastų vaiko raidos uždavinius skirtingais etapais ir sudarytų sąlygas juos įgyvendinti. Manau, kad ši paskaita buvo naudinga TAU studentams, nes dauguma jų nors jau ir užaugino savo vaikus, dabar mokosi būti gerais seneliais. Mačiau, kad visi dar mielai diskutuotų, klausinėtų, nes Laura palietė daug opių klausimų. Dėkojame gerbiamai pranešėjai ir tikimės, kad ši paskaita nebuvo paskutinė. A. Ferevičienė |
|
|
