Kaip ir kasmet, pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį. Vos atšilus orams, žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata bei gyvybe.
Miškininkai teigia, kad kasmet trečdalis miško gaisrų kyla deginant žolę. Be to, žolės ar kokių atliekų degintojai teršia orą. Ugnis žalinga ir augalams. Padegus sausą žolę, kartu sudega ir daug naujų, dar tik pradėjusių augti, ūglių, dėl to medingieji, vaistiniai ir kiti pievų augalai išauga ir pražysta vėliau negu paprastai, kasmet deginamose pievose sumažėja ir taip retų augalų rūšių.
Primename, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų. Kartais uždegdami daržo atliekų krūvą, žmonės stengiasi atsikratyti ir kitų sodyboje susikaupusių šiukšlių – skudurų, polietileno, padangų ir pan. Taip elgtis draudžiama, nes degant šioms šiukšlėms į atmosferą patenka ypač toksiškos medžiagos
Dažniausiai pažeidėjai net nesusimąsto, kad žolės deginimas – nusikaltimas, galintis užtraukti sankcijas gali patuštinti savo kišenes, nes už sukeltą gaisrą gresia administracinės NUOBAUDOS:

– sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų;

– priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30  iki 170 eurų;

– ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Pastebėjus degančią žolę, prašome pasistengti ją užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Žolės gaisrą galima gesinti medžių šakomis, vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jei matote, kad su ugnimi patys negalėsite lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
Bendrasis pagalbos telefono numeris tel. 112

Birštono savivaldybės administracijos civilinės saugos vyr. specialisto informacija