Nuo sausio 26 d. atlikus 8 tūkst. šalies pedagogų ir švietimo sektoriaus darbuotojų serologinius antikūnų testus, paaiškėjo, kad iš jų beveik 18 proc. yra persirgę COVID-19 liga. Tai rodo, kad ugdymo įstaigos yra tos viešosios vietos, kuriose yra gana didelė rizika perduoti ar užsikrėsti koronavirusu. Dėl šios priežasties švietimo darbuotojai toliau išlieka viena iš prioritetinių savanoriško testavimo grupių, juolab kad švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau pedagogų grįš į ugdymo įstaigas.

Kaip vykdomas profilaktinis testavimas?
Siekiant užtikrinti darželių ir mokyklų bendruomenių saugumą bei užkirsti kelią galimiems COVID-19 židinių atsiradimams, labai svarbu nustatyti koronavirusu persirgusius ar besimptome šio viruso forma sergančius pedagogus. Tuo tikslu pasitelkiami serologiniai antikūnų testai ir PGR tyrimai.

Testavimo greitaisiais serologiniais antikūnų testais tikslas yra išsiaiškinti, ar žmogus yra persirgęs COVID-19, t. y. žiūrima, ar jo kraujyje yra koronaviruso antikūnų, atsirandančių persirgus šia liga. Toks tyrimas atliekamas vieną kartą.

PGR tyrimų tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantįjį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų. PGR testavimas turi būti atliekamas periodiškai – ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinama maksimali kontrolė, nes po testo atlikimo žmogus bet kada gali užsikrėsti koronavirusu.

Rekomenduojama, kad periodinis profilaktinis testavimo procesas vyktų dviem etapais. Pirmuoju – atliekant greitąjį serologinį antikūnų testą ir identifikuojant, ar asmuo nėra persirgęs COVID-19 liga. Esant teigiamam šio testo rezultatui, laikoma, kad asmuo turi apsaugą ir jam nereikia dalyvauti tolimesniame testavime PGR metodu 60 dienų. Antrasis profilaktinio testavimo etapas skirtas reguliariam tikrinimuisi nurodytu periodiškumu PGR tyrimu. Šis etapas aktualus tiems asmenims, kurių serologinio antikūnų testo rezultatas yra neigiamas arba nebuvo atliktas.

LR sveikatos apsaugos ministerijos informacija