Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose yra apibrėžtos atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas – skirtinga trukmė:

• Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C; trukmė 1–2 d.
• Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, kaitros trukmė ≥ 3 d.

Jautriausios karščiui gyventojų grupės:

• Vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 65 m.);
• Kūdikiai ir vaikai iki 4 m.
• Asmenys, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų ir kt.)
• Asmenys, turintys antsvorio
• Nėščios moterys
• Labiau kenčiantys nuo neigiamų aplinkos veiksnių (didesnės šilumos) asmenys (dirbantys lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.)
• Socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.)

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Palaikykite vėsią namų aplinką

• Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Jei neturite tokių sąlygų namuose, susiplanuokite praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
• Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
• Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi.
• Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
• Patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį.

Venkite karščio

• Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
• Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare.
• Dirbantiems karštyje darbuotojams turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo saulėkaitoje laiką, būkite po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
• Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiesiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Palaikykite tinkamą (vėsią) kūno temperatūrą bei gerkite daug skysčių

• Dažnai naudokitės vėsiu dušu ar vonia.
• Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudokite skėtį. Lauke dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
• Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.
• Dažniau gerkite skysčius – visą dieną po truputį, nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina skysčių išsiskyrimą.
• Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens išsiskyrimą.

Padėkite kitiems

• Periodiškai aplankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštą dieną.
• Domėkitės ir informuokite šeimos narius, draugus ir kaimynus apie karščio keliamą pavojų sveikatai ir kaip jo išvengti.
• Jei jūsų pažįstamas žmogus vartoja vaistus, informuokite jį, jog jis turėtų pasiteirauti gydančio gydytojo ar vaistininko apie vaistų įtaką organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.
• Išmokite suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktam asmeniui.

Jei turite sveikatos problemų

• Laikykite vaistus žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje arba šaldytuve (perskaitykite saugojimo instrukcijas ant pakuotės arba vaisto informaciniame lape).
• Jei sergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Atminkite, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos:

• jei prasideda gausus prakaitavimas ir raumenų mėšlungis (traukuliai);
• jei kūno temperatūra pakyla iki > 40^oC, oda tampa karšta ir šlapia;
• jei randate sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Su karščiu susijusių sveikatos sutrikimų pirmosios pagalbos gairės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacija