Europoje ir kitose pasaulio šalyse sparčiai plintant pavojingoms užkrečiamosios ligoms – paukščių gripui, afrikiniam kiaulių marui, mėlynojo liežuvio bei snukio ir nagų ligoms – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena svarbiausias rekomendacijas.

Biosauga išlieka esminis saugumo garantas ir yra patikimiausias skydas nuo agresyvių ligų ūkių gyvūnams ir ūkiuose laikomiems naminiams paukščiams.

Pagrindiniai biologinio saugumo rizikos veiksniai:

• • darbuotojai, lankytojai;
  • transporto priemonės, patenkančios į gyvūnų laikymo vietą;
  • pašarai ir vanduo, kuriais šeriamos ir girdomos gyvūnai;
  • įrankiai, įranga ir kiti galimai užkrėsti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais daiktai, patenkantys į gyvūnų laikymo patalpas;
  • laukiniai, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai;
  • gyvūnų gaišenos ir kiti šalutiniai gyvūniniai produktai, gyvūnų gaišenoms laikyti skirti konteineriai, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonės transporto priemonės;
  • graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai;
  • ventiliacijos sistemos;
  • mėšlo šalinimo sistemos ir mėšlas;
  • gyvūnai, įvežami į gyvūnų laikymo vietą;
  • gyvūnų laikymo vietoje atliekamas plovimas, valymas ir dezinfekcija;
  • gyvūninis maistas;

Esama situacija ir ligos patekimo rizikos

Nuo 2021 metų Švedija ir Suomija buvo pripažintos šalimis, neapimtomis Niukaslo liga, kuriose vakcinacija nėra vykdoma (šaltinis – ES), tačiau 2024 metais Švedija pranešė apie du šios ligos protrūkius.

Artimiausia šalis, kurioje liga yra nustatyta – Lenkija.

2026 m. vasario 5 d. pirmasis Niukaslo ligos atvejis patvirtintas Lietuvoje, Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių.

VMVT šiuo metu registruoja paukščius, laikomus ūkiuose apink ligos židinį, tikrina paukščių sveikatą. Tęsiama laukinių paukščių stebėsena. VMVT specialistai įspėja, kad Niukaslo ligos virusas aplinkoje gali išgyventi kelias savaites, ypač vėsiu oru. Liga yra labai užkrečiama – patekus virusui į ligai imlių paukščių pulką, beveik visi paukščiai gali užsikrėsti per 2–6 dienas.

Specialistai ragina visus paukščių laikytojus laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų. Svarbiausios saugumo priemonės:

• neleisti į ūkį nekontroliuojamai patekti pašaliniams asmenims, transportui ir gyvūnams;

• laikyti paukščius taip, kad jie neturėtų kontakto su laukiniais paukščiais;
•  reguliariai dezinfekuoti patalpas, inventorių, transportą, darbo drabužius ir avalynę;
• fiksuoti paukščių gaišimą, pašarų ir vandens suvartojimo sumažėjimą, kiaušinių dėjimo bei jų kokybės pokyčius;
• apie bet kokius paukščių sveikatos sutrikimus nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams.

„Didelę riziką matome egzotinių paukščių laikymo vietoms, zoologijos sodams. Tokiose vietose dažnai laikomos įvairių rūšių paukščių kolekcijos, paukščiai gali būti kilę iš skirtingų geografinių regionų, o kai kurios egzotinės rūšys gali neparodyti aiškių ligos požymių, bet platinti virusą. Be to, dideli lankytojų srautai didina netiesioginio viruso pernešimo riziką per drabužius, avalynę ar inventorių. Todėl šiems laikytojams būtina taikyti maksimalaus lygio biologinio saugumo priemones, riboti kontaktą su laukiniais paukščiais ir reguliariai stebėti paukščių sveikatą“, – sakė Žydrūnas Vaišvila.

Apie bet kokius paukščių negalavimus, Niukaslo ligos įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – internetu užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija