Erkinis encefalitas – ką reikia žinoti ir kaip apsisaugoti?

Erkių platinamas encefalitas – tai virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, paplitusi daugelyje Europos ir Azijos regionų. Lietuva, Latvija ir Estija išsiskiria aukščiausiais rodikliais visoje Europoje – kai kuriose savivaldybėse sergamumas viršija 15 atvejų 100 000 gyventojų. Pasekmės gali išlikti daugiau nei 18 mėn. po infekcijos.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas – 2–28 dienos. Liga dažniausiai prasideda nespecifiniais simptomais – tarsi gripu. Po kelių dienų pagerėjimo pasireiškia antroji fazė, kai pažeidžiama nervų sistema.

Kai kuriais atvejais virusas patenka į nugaros smegenis ar galvos smegenis, sukeldamas rimtus neurologinius simptomus. Naujausi klinikiniai tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad net pusė pacientų po infekcijos patiria ilgalaikių neurologinių ar neurokognityvinių problemų. Tai gali būti tiek fiziniai sutrikimai – pavyzdžiui, raumenų silpnumas ar koordinacijos problemos, tiek psichologiniai – dėmesio stoka, nuovargis, depresija. Kai kuriems pacientams pasekmės neišnyksta net po metų ar daugiau.

Erkinis encefalitas yra liga, kurios įmanoma išvengti. Svarbiausia žinoti, kad yra daug efektyvių būdų, kaip galite pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais.

Keli pagrindiniai būdai, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamo erkinio encefalito:

1. Vakcinacija – pagrindinė apsaugos priemonė

• Efektyvumas: 95–99 %, patvirtintas kelių klinikinių tyrimų Europoje.
• Schema: 3 pradinės dozės (0–1–6 mėn.) ir stiprinamoji dozė kas 3–5 metus.
• Svarbu: galima skiepyti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus nuo 1 metų amžiaus.

Kodėl veikia: vakcina sukuria ilgalaikį imunitetą prieš viruso serotipus, todėl net ir įkandus užkrėstai erkei virusas nebesukelia infekcijos.

2. Asmeninė apsauga nuo erkių
3. Apsauginiai drabužiai

• Ilgos kelnės, marškiniai ilgomis rankovėmis, šviesių spalvų audiniai.
• Kelnės užkišamos į kojines, nes tai trukdo erkėms pasiekti odą.
• Geriausia rinktis permetrinu apdorotus drabužius, kurie naikina ar atbaido erkes. Tyrimas (Mitchell et al., J Med Entomol, 2020): 58 % mažesnė įkandimų rizika.

1. Repelentai

• Atnaujinti kas 2–3 val. arba po maudymosi.
• 2024 m. tyrimai (Nature Microbiology) patvirtino, kad repelentai gali suteikti net iki 97 % apsaugą.

Kūno patikrinimas po buvimo gamtoje

• Apžiūrėti visą kūną po buvimo miške, pievoje ar sode – ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, ausų sritį.
• Radus erkę, ją pašalinti kuo greičiau.
• Naudoti smulkų pincetą, suimant erkę kuo arčiau odos.
• Nedeginti ir netepti aliejumi ar spirito tirpalais.

Kodėl veikia: erkinio encefalito viruso perdavimas dažniausiai įvyksta per pirmąsias 1–3 val., todėl greitas pašalinimas sumažina riziką.

3. Aplinkos kontrolė

• Pjauti veją, šalinti aukštą žolę ir lapų sluoksnį.
• Sukurti buferinę zoną (žvyro ar mulčio juostą) tarp miškingų vietų ir kiemo.
• Sumažinti graužikų populiaciją, nes jie perneša virusą erkėms.
• Akaricidų purškimai – entomologiniai tyrimai rodo iki 90 % erkių sumažėjimą (Keesing et al., 2023).

4. Medicininė priežiūra po erkės įkandimo

• Jei įkando erkė ir žmogus nėra paskiepytas, svarbu stebėti simptomus (karščiavimą, galvos skausmą).
• Jei kyla įtarimas – kreiptis į gydytoją, atlikti tyrimus.
• Skirtingai nuo Laimo ligos, profilaktinių antibiotikų nuo erkinio encefalito nėra, nes tai virusinė infekcija, todėl gydymas yra simptominis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje per metus registruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų. Laimo liga yra erkių platinama infekcija, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi sensu lato, perduodama žmogui įkandus užsikrėtusiai erkei. Europoje ši liga yra dažniausiai pasitaikanti erkių platinama liga – kasmet nacionalinėms stebėsenos sistemoms vidutiniškai pranešama apie maždaug 129 tūkstančius atvejų. Taigi svarbu žinoti, kad Laimo liga galima užsikrėsti ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant.

Laimo ligos klinikinė išraiška yra labai įvairi. Dažniausiai pasitaiko ankstyvoji lokalizuota stadija, kuri sudaro 80–94 % visų atvejų. Jai būdingiausias simptomas – migruojanti eritema, dar vadinama „taikinio“ formos bėrimu, atsirandančiu praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po erkės įkandimo. Šioje stadijoje taip pat gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, sąnarių skausmai, bendras nuovargis.

Negydant antibiotikais arba neatpažinus būdingo bėrimo, liga gali pereiti į ankstyvąją išplitusią stadiją, kurios metu gali išsivystyti Laimo neuroboreliozė ar Laimo karditas. Vėliau gali pasireikšti vėlyvoji išplitusi stadija, kuri siejama su tokiomis komplikacijomis kaip Laimo artritas ar lėtinis atrofuojantis akrodermatitas.

Svarbu pabrėžti, kad ankstyvoji ligos forma dažniausiai diagnozuojama kliniškai, remiantis būdingu odos bėrimu, o išplitusioms formoms nustatyti dažniausiai reikalingi laboratoriniai tyrimai.

Laimo ligos prevencija – ką sako naujausi tyrimai

1. Asmeninė apsauga gamtoje

• Pirmiausia – patikimiausia prevencijos grandis esame mes patys. Tyrimai rodo, kad repelentai, kurių sudėtyje yra DEET, pikaridino arba IR3535, veiksmingai atbaido erkes. 2024 metų duomenimis, DEET repelentai suteikė net iki 97 procentų apsaugą, o natūralios priemonės, pavyzdžiui, eteriniai aliejai, buvo daug silpnesnės.
  • Kita efektyvi priemonė – permetrinu apdoroti drabužiai. 2020 m. atliktas dvejų metų tyrimas su lauko darbuotojais parodė, kad tokie drabužiai sumažino erkės įkandimų riziką daugiau nei per pusę – apie 58 procentus.
  • Taip pat svarbu po kiekvieno buvimo gamtoje apžiūrėti kūną ir greitai pašalinti erkes. Kodėl? Nes bakterija Borrelia burgdorferidažniausiai perduodama tik tada, kai erkė prisitvirtinusi ilgiau nei 36–48 valandas.

2. Poekspozicinė profilaktika – kai erkė jau įkando

• Jei erkė buvo prisitvirtinusi ilgiau ir gyvenama rizikos zonoje, rekomenduojama vadinamoji poekspozicinė profilaktika – tai vienkartinė doksiciklino dozė.
  • Naujausi Europos tyrimai rodo, kad vienkartinė 200 mg dozė, išgerta per 72 valandas po erkės pašalinimo, sumažina Laimo ligos riziką apie du trečdalius. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai antibiotikai naudojami ne gydymui, o prevencijai.

3. Aplinkos priemonės

• Prevenciją galima stiprinti ir aplinkos mastu. Tyrimai rodo, kad akaricidų purškimai kiemuose sumažina erkių populiaciją nuo 50 iki 90 procentų, tačiau poveikis žmonių susirgimams nėra visada tiesioginis.
  • Vis labiau tyrinėjamos ir priemonės, taikomos graužikams – pavyzdžiui, vadinamieji „tick tubes“, kurie padeda naikinti erkes pelėse – pagrindiniuose bakterijos pernešėjuose. Šių metodų nauda žmonėms dar tiriama, bet rezultatai atrodo perspektyvūs.
  • Taip pat rekomenduojama palaikyti trumpą žolę, šalinti lapų sluoksnį, atskirti kiemo veją nuo miškingų vietų žvyro ar mulčio juosta – taip mažinamas žmonių kontaktas su erkėmis.

4. Vakcinos – ateities perspektyva

• Šiuo metu žmogui patvirtintos Laimo ligos vakcinos dar nėra, tačiau „Pfizer“ ir „Valneva“ kuria naują VLA15 vakciną, kuri jau yra trečioje klinikinių tyrimų fazėje. 2025 metų tarpiniai rezultatai rodo, kad vakcina yra saugi ir sukelia stiprų imuninį atsaką prieš šešis dažniausius bakterijos potipius. Tikimasi, kad artimiausiais metais tai taps svarbia prevencijos priemone endeminėse zonose.
  • Be to, vykdomi nauji vakcinų kūrimo tyrimai, nukreipti ne tik į bakteriją, bet ir į pačią erkę, siekiant sutrikdyti infekcijos perdavimo procesą. Kai kurios eksperimentinės technologijos naudoja inžinerinius baltymus ir antikūnų terapijas, kurios rodo apsauginį poveikį gyvūnų modeliuose.
  • Nors patvirtintos vakcinos žmonėms dar nėra, mokslininkai prognozuoja, kad artimiausiais metais vakcinacija gali tapti svarbia pirminės Laimo ligos prevencijos priemone endeminėse teritorijose.

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro informacija