Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos valdyba  (vėliau NJRKA) 2013 m. 01 21 – 22 dienomis posėdžiavo Druskininkuose. Valdybos nariai susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariais: Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Kristina Miškiniene, Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku Juru Požėla bei Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu Kuliavu.
Posėdžio pradžioje Asociacijos prezidentas Vidas Visockas pristatė dabartinę NJRKA vietą Jaunimo politikos institucijų žemėlapyje, jos svarbą Jaunimo politikos procesuose, įvykus rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą.
Visi posėdyje dalyvavusieji NJRKA valdybos nariai išreiškė nuogastavimą dėl valstybės deleguotos funkcijos „Jaunimo teisių apsauga“ finansavimo. Nuo 2008 m. šiai valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti savivaldybėms yra skiriamas 20 proc. mažesnis finansavimas nei savivaldybių pateikiamas poreikis.
Lėšų trūkumą savivaldybės sprendžia įvairiai: vykdydamos struktūrinius pokyčius, priskirdamos jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijas įvairiems skyriams, kompensuodamos trūkumą iš savivaldybės biudžeto, priskirdamos jaunimo reikalų koordinatoriui papildomas funkcijas, nesusijusias su jaunimo politikos vykdymu, ar taupydamos lėšas nemokamų atostogų pagalba.  Kai kuriose savivaldybėse Vaiko teisių apsaugos skyriams yra priskirtos ir jaunimo teisių apsaugos funkcijos, nors šios sritys yra visiškai skirtingos. Akivaizdu, kad tokie sprendimo būdai neigiamai įtakoja jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumą, jaunimo politikos įgyvendinimo principus ir jų taikymą savivaldybėse ir blogina jaunimo padėtį savivaldybėje, nes nėra užtikrinamas nuolatinis jaunimo politikos įgyvendinimas.
Posėdyje kalbėta ir apie Jaunimo politikos pagrindų įstatymo keitimą. Valdybos narys Ramūnas Keršys minėjo, kad NJRKA yra parengusi pasiūlymus ir yra pasiruošusi juos pateikti. Kol kas šiuo klausimu dirbama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitais socialiniais partneriais. Vis dar diskutuojama – ko siekiama, ar pakeisti kai kuriuos punktus šiame įstatyme, ar keisti viską iš pagrindų. Ramūnas Keršys pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje jaunimo politika yra kuriama, ne taip, kaip buvo numatyta ir kaip teoriškai buvo siekiama – integralios sistemos skalėje.  Jaunimo politika yra tapusi viena iš horizontalių socialinės politikos dalių ir ji apimą pakankamai siaurą sritį. Kitaip sakant šiuolaikinė moderni jaunimo politika yra pakankamai centralizuota, o sukurtos integralumą turinčios užtikrinti jaunimo politikos struktūros neturi nei resursų, nei politinės galios. Ramūnas Keršys abejojo dėl jaunimo politikos efektyvumo iš esmės – nes su tokiu finansavimu, kuris skiriamas jaunimo politikos įgyvendinimo sričiai, tikrai neatspindi realiai deklaruojamo prioritetinio valstybės dėmesio jaunam žmogui. Pasak jo, jaunimo reikalų koordinatoriai yra pasirengę efektyviai įgyvendinti jaunimui skiriamas valstybės strategines programos priemones daugelyje jaunimui aktualių sričių, jei tokių būtų, ir jei tos priemonės realiai būtų nukreipiamos į regionus. Siekiant efektyvumo jaunimo politikos srityje būtini struktūriniai pokyčiai jaunimo politiką įgyvendinančiose institucijose ir jaunimo politikos pagrindų įstatymo peržiūrėjimas iš pagrindų.
Juro Požėlos manymu, klausimas dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo turėtų būti sprendžiamas aukštesniu lygiu, ne ministerijoje, o Seimo komitete.
Akcijos „Darom 2013“ koordinatorius Karolis Sargūnas pristatė šių metų viziją. Skirtumas nuo ankstesnių akcijų tas, kad dalyviams reikės nufotografuoti vietą, kurią ketina sutvarkyti ir po to vėl įamžinti tą pačią vietą jau sutvarkytą. Nuotraukos turi būti įkeltos į www.mesdarom.lt interneto svetainę. Taip pat akcijos metu bus sodinami želdiniai. Nutarta, kad akcijos „Darom 2013“ organizatoriai ir Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija taps partneriais.
Kilus įtampai dėl valstybės deleguotos funkcijos „Jaunimo teisių apsauga“ finansavimo,  2013 m. sausio 31 dieną buvo suorganizuotas susitikimas Lietuvos Respublikos Seime. Susitikime dalyvavo LR Seimo nariai Juras Požėla, Liutauras Kazlavickas ir Kristina Miškinienė, kuri yra ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Taip pat Socialinės ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Areta  Miškinienė bei  vyr.specialistė Justina Alsytė Guogelienė, Jaunimo reikalų departamento, prie Socialinės ir darbo ministerijos Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Kristina Dambrauskaitė. Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijai atstovavo jos prezidentas Vidas Visockas ir valdybos nariai Ramūnas Keršys, Lolita Vaitkevičienė.
Savivaldybių jaunimo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl problemų, kurios iškyla esant kelioms valstybės įstaigoms, atsakingoms už jų veiklą. Dėl susiklosčiusios situacijos yra neišvengiami nesutarimai dėl atlyginimų skaičiavimo, pareiginių funkcijų, kurie nėra išsprendžiami jau kurį laiką. NJRKA atstovai išreiškė susirūpinimą dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo politiką bei teigė, jog norėdami padaryti pokytį, situaciją privalome keisti iš esmės.
Posėdyje dalyvavusieji atstovai pripažino, kad požiūris į jauną žmogų dažnai būna apsimestinis, o garsūs lozungai ir lieka tik lozungais.Dabartinė susidariusi situacija su Jaunimo reikalų koordinatorių finansavimu tik dar kartą tai įrodo. Buvo pažadėta, kad susiklosčiusi ydinga situacija kodėl lėšos valstybės deleguotai funkcijai ,,Jaunimo teisių apsauga“ vykdyti skiriamos nesivadovaujant  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-131 ,,Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika bei nuolatos ir tikslingai savivaldybėms yra skiriamas 20 proc. mažesnis finansavimas šiai funkcijai įgyvendinti.
Susirinkusieji pritarė minčiai dažniau sėstis prie „apskrito stalo“ ir iš esmės spręsti susidariusias problemas.

Plungės rajono savivaldybės administracijos
Jaunimo reikalų koordinatorė
Lolita Vaitkevičienė