Birštono jaunimo klubas (Facebook) →
Atvira jaunimo erdvė „Birštonas“ (Facebook) →
Atvira jaunimo erdvė „Birštonas“ (Instagram) →
Jaunimieciai.lt → – Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga
ZinauViska.lt → Jaunimo informavimas ir konsultavimas
EuroDesk.eu → Jaunimo mobilumas Europos sąjungoje
LiJOT.lt → Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
JRA.lt → Jaunimo reikalų agentūra, informacija apie konkursus.
JTBA.lt → Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra
JaunimoGarantijos.lt → Galimybė nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui iki 29 m. per 4 mėn. gauti darbo, mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymą
Norden.lt → Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Renginiai, konkursai, parama
3sektorius.lt → Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras
Pilieciams.eu → programa „Europa piliečiams“. Informacija apie konkursus paramai gauti
OLF.lt → Atviros Lietuvos fondas
ESF.lt → Europos socialinio fondo agentūra – paramos fondas
KSRF.lt → Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Informacija apie konkursus paramai gauti
LVJC.lt → Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
Moksleiviai.lt → Lietuvos moksleivių sąjunga
Ieškant psichologinės pagalbos:
Reikia pasikalbėti?
Jei patiri emocinių sunkumų ir nori su kažkuo pasidalinti čia ir dabar, kreipkis į emocinės paramos linijas. Tavo skambutis yra laukiamas bet kuriuo metu.
Skambink visą parą:
📞 Jaunimo linija: 0 800 28888
📞 Vilties linija: 116 123
📞 Pagalbos moterims linija: 0 800 66366
Pagalba yra nemokama ir konfidenciali. Tu – ne vienas!
Daugiau pagalbos teikėjų: https://tuesi.lt/pagalbos-teikejai/
Galvoji apie savižudybę?
Tiesus ir paprastas klausimas nepaskatins nusižudyti. Atvirkščiai, tai yra galimybė žmogui pasikalbėti apie labai svarbius, nors ir labai sunkius išgyvenimus. Todėl įtariant savižudybės grėsmę psichologai kviečia šio klausimo nevengti.
Kita rekomendacija – klausiant neromantizuoti savižudiškų minčių žodžiais „išėjimas“ ar „pasitraukimas“, o ištarti „savižudybė“. Šis žodis parodo, kad galima apie tai kalbėti ir nelikti vienam.
Savižudiškų minčių turintis asmuo dažnai jaučiasi nesuprastas, vienišas, gali būti baisu kalbėtis apie savo mintis. Todėl atviras pokalbis gali tik padėti – o gal ir išgelbėti gyvybę.
Kaip apie tai kalbėtis? https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/kaip-kalbetis-apie-savizudybe/
Savižudybės stigma – tai neigiama ir klaidinga visuomenės nuostata apie žmones, kurie turi minčių apie savižudybę ar yra bandę nusižudyti, taip pat apie jų artimuosius. Kiekvienas galime mažinti ją paprastais būdais:
- Kalbėkime apie psichikos sveikatą atvirai. Dalinkimės savo savijauta ir klauskime – o kaip jautiesi tu? Atviras pokalbis gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą.
- Edukuokime save ir kitus. Dalinkimės teisinga informacija apie savižudybių prevenciją ir psichikos sveikatą, kad išsklaidytume mitus. Daugiau nuorodų – komentaruose.
- Būkime pasiruošę išklausyti. Pastebėję, kad kas nors aplink mus patiria emocinių sunkumų, parodykime, kad esame pasiruošę išgirsti kitą be išankstinių nuostatų.
- Nukreipkime pagalbos. Ji reikalinga tiek patiriantiems savižudybės krizę, tiek jų artimiesiems. Pagalbos teikėjų kontaktai – komentaruose.
Kiekvienas žingsnis – svarbus. Kurkime aplinką, kurioje visi jaustųsi palaikomi.
Daugiau apie savižudybių prevenciją
Nemokama psichologinė konsultacija atvykus pas specialistą yra prieinama beveik kiekviename Lietuvos mieste – tereikia paskambinti ir užsiregistruoti į susitikimą.
Kiekvienoje savivaldybėje veikia psichikos sveikatos centrai, kur galima kreiptis dėl nemokamos psichologinės pagalbos.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai siūlo iki 6 nemokamų psichologo konsultacijų, kurios gali būti anoniminės. Pasinaudok šia galimybe susitikti ir pasikalbėti arba nukreipk artimąjį.
Žmonės, galvojantys apie savižudybę, apie tai užsimena netiesiogiai (kalbėdami apie beviltiškumą, nuovargį ir pan.), arba tiesiai sakydami, kad nebenori gyventi. Tokie ženklai yra pagalbos šauksmas.
Ką galime padaryti?
- Klausykime ir neignoruokime tokių pasidalinimų
- Parodykime palaikymą ir padrąsinkime kreiptis pagalbos.
Jei žinai, kas šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, skirk laiko pabūti šalia. Tavo dėmesys gali išgelbėti gyvybę.
Savigrauža po artimojo savižudybės gali tapti nematomu, bet sunkiu kasdieniu išgyvenimu. Pasikalbėti apie savo jausmus gali būti pirmas žingsnis į vidinį palengvėjimą.
Jei jauti, kad susitvarkyti su emocijomis pernelyg sunku, kreipkis į psichologą ar psichoterapeutą. Taip pat gali skambinti į emocinės pagalbos linijas:
📞 Jaunimo linija – 0 800 28888
📞 Vilties linija (suaugusiems) – 116 123
📞 Pagalbos moterims linija – 0 800 66366
Svarbu leisti sau išgyventi netektį ir visus kylančius jausmus nesmerkiant savęs.
Savižudybės krizėje, kilus sunkioms mintims, Tau padės saugumo planas – konkretūs žingsniai, kuriais sekdamas vėl pasijusi saugus(-i). Šį planą gali pasidaryti pats arba su draugo ar specialisto pagalba.
Kas svarbiausia saugumo plane?
- Užsirašyk įspėjamuosius ženklus, signalizuojančius apie prasidedančią krizę.
- Užsirašyk veiklas, kurios padeda nukreipti mintis ir suteikia ramybės.
- Sudaryk sąrašą žmonių, su kuriais gali pasikalbėti.
- Turėk emocinės paramos linijų kontaktus, kuriais gali skambinti.
- Pašalink pavojingus daiktus iš savo aplinkos.
Tuesi.lt svetainėje rasi nuorodas į trumpąjį ir išsamų saugumo planą, kurį gali atsispausdinti, pasiruošti ir turėti šalia, jei prireiktų.
Kaip pradėti pokalbį, jei įtari, kad tau artimas žmogus turi minčių apie savižudybę?
- Laikas. Pasiruošk, kad pokalbis gali užtrukti, ir pasirūpink, kad tuo metu neturėtum kitų susitikimų ar įsipareigojimų. Tavo artimajam(-ai) labai svarbu jausti, kad tu turi tiek laiko, kiek prireiks.
- Vieta. Įsivertink tai, kad kalbėtis daug lengviau, kai žmogus yra jam pažįstamoje aplinkoje, pvz., namuose, automobilyje, parke ir pan.
- Veikla. Pasišnekėti sudėtinga tema gali būti paprasčiau kažką tuo metu veikiant. Pasiūlyk kartu pažiūrėti filmą, pagaminti mėgstamą patiekalą, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pasivaikščioti.
Jeigu susitikti gyvai nėra galimybių, pabandyk susitarti dėl vaizdo skambučio. Kalbėtis galima ir nuotoliniu būdu, svarbiausia sukurti saugią ir konfidencialią erdvę.
Psichologai, socialiniai darbuotojai, medikai, emocinės paramos linijų konsultantai – profesijos, kuriose itin svarbu stebėti savo emocinę sveikatą. Pagrindiniai profesinio perdegimo signalai – emocinis išsekimas, ciniškumas ir sumažėjęs darbingumas.
Net jaučiant didelį stresą ir turint nesibaigiantį darbų sąrašą, yra būdų sumažinti perdegimo riziką. Kas padeda?
- Įgūdis „nesinešti“ darbo į namus, kad nervų sistema spėtų atsistatyti
- Asmeninių ir profesinių ribų laikymasis
- Reguliarios supervizijos, kitų specialistų įžvalgos
- Psichologinė pagalba – ta pati, kurią teikiate arba rekomenduojate klientams
Rūpindamiesi kitais – nepamirškime savęs!
